Nuomonių barometras

Kviečiame dalyvauti simpoziume „Politinės komunikacijos sankirtos: visuomenė, žiniasklaida, politika“. Jis įvyks gegužės 6 dieną 10 val. Lietuvos Respublikos Seime.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose yra įtvirtinta sąžinės ir žodžio laisvė, tačiau vis dažniau įstatymai ignoruojami ir realybėje įsigali vadinamoji cancel (atšaukimo) kultūra. Bene akivaizdžiausiai sąžinės ir žodžio laisvės pažeidimą stebėjome, kai LRT ėmėsi persekioti žurnalistą Virginijų Savukyną po to, kai jis 2022 m. rugsėjo 30 d. savo asmeninėje feisbuko paskyroje paskelbė tokį teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos veiksmus vertinantį įrašą

Balandžio 19 d. 9 val. Mykolo Romerio universitete vyks Lietuvos filosofų draugijos organizuojama metinė konferencija „Kantiškosios kontroversijos“. Renginys yra skirtas garsaus filosofo Emanuelio Kanto 300 metų gimimo sukakčiai paminėti. Universitetui yra didelė garbė tapti vieno reikšmingiausių 2024 metų Lietuvos filosofinių įvykių namais.

LRT Taryba oficialiai nusprendė, kad LŽS nariui Virginijui Savukynui palankus teismo sprendimas dėl nuobaudos už etikos pažeidimą panaikinimo nebus skundžiamas. Tai reiškia, kad kolega buvo teisus. Tai svarbus precedentas ir kolegos pergalė.

Ką tie kalbininkai su mūsų kalba daro!“ – vis dar galima išgirsti sakant. Papriekaištaujama, kad lietuvių kalba tampa vis dirbtinesnė, o žodžio meistrai, kūrėjai nustumti nuo kalbos reikalų. Tačiau vos ne kiekvienas iškilęs kalbos klausimas sukelia audringų visuomenės reakcijų ir aštrių nuomonių. Kartais pajuokaujama, jog lietuviai visi kalbininkai. O kaip yra iš tiesų? Kas ir kaip formuoja naujus kalbos reiškinius? Kuria linkme mūsų kalba vystosi? Apie tai bus diskutuojama kovo 27 d., trečiadienį, nuo 15 val. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rengiamame nuotoliniame kalbos forume „Kieno rankose lietuvių kalbos kūryba?“, forumą kviečiama stebėti tiesiogiai per VLKK „Youtube“ kanalą.

Šiandien norėčiau pakalbėti apie žiniasklaidos visuomenei teikiamos informacijos kokybę, remdamasis internetinio portalo „Delfis“ informacinėmis žinutėmis. Pastaruoju metu pastebėjau, kad jų kokybė suprastėjo.

Pilietinio atsparumo iniciatyva (angl. Civic Resilience Initiative) su Oxylabs sukurto „Awario“ duomenų analizės įrankio pagalba vykdo nuolatinį dezinformacijos stebėjimą Baltijos šalių medijų erdvėje. Šios veiklos tikslas – sistemingai kovoti su žalingu socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių ir kitų komunikacijos kanalų naudojimu melagienų skleidimui Baltijos regione, analizuojant didžiausios sklaidos sulaukusias kampanijas.

Vasario 26 d. NL ambasadoriaus rezidencijoje pristatyta iniciatyvos „Moterys žiniasklaidoje“ atlikta studija „Being a Journalist in the Czech Republic“. Tyrimą atliko Brno Masaryko universiteto mokslininkės, 2023 m. spalio-gruodžio mėn. apklausė įvairių žiniasklaidos priemonių 472 žurnalistus.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius naujienų portalus, pateikė pretenziją visuomeniniam transliuotojui ir LRT Tarybai dėl lygių galimybių neužtikrinimo nušviečiant Eurovizijos nacionalinę atranką ir diskriminuojančių darbo sąlygų šio renginio metu žiniasklaidos priemonių atstovams. Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms, prašoma užtikrinti lygias teises visiems žiniasklaidos atstovams dirbti per Eurovizijos finalinį renginį Malmėje, Švedijoje, ir ateities Eurovizijos renginiuose - tiek per nacionalines atrankas, tiek per finalinius renginius.

Pamatykime atotrūkį, atsiradusį tarp redakcijų ir darbininko, triūsiančio prie rankraščių daug dešimtmečių. Ir tik prieš pora metų, demaskavus tikrovę, susirūpinta, jog taip gyventi kaip iki šiol, nebepadoru, nes daugel plunksnos brolių ir sesių kenčia nuoskaudas dėl keistos žaismės su rankraščiais ir su autoriniais honorarais.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis sausio 24 d. Seime surengė pasitarimą dėl Seinų lietuvių bendruomenės keliamų klausimų, su kuriais į Komitetą kreipėsi Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušras“ vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė.

Laikraštyje (Lietuvos aidas, 1999 03 06) perskaičiau, kad pasaulyje gražiausia kalba yra lietuvių. Tokia ją paskelbė UNESCO 1992 metais sudaryta komisija. Tačiau nustebino ne tiek šis sprendimas, kiek aplinkybė, kad pro akis man galėjo prasprūsti toksai pasitikėjimą keliantis įvertinimas. Visą gyvenimą domėjausi mūsų kalba, džiaugiausi jos gražumu, o štai ėmiau ir kvailiausiai pražiopsojau. Galbūt, sakau, spauda arba nutylėjo, arba žinią pateikė neefektingai. Bet, šiaip ar taip, bent kalbininkai turėjo trimituote trimituoti.

Kur dabar kalbos valandėlės LRT televizijose? Visada garsėjome iškiliais, pasaulyje žinomais kalbininkais kaip Jonas Jablonskis, Aldonas Pupkis, Juozas Pikčilingis, Arnoldas Piročkinas, lyg ir žinojome kaip, kada, kodėl reikia taip rašyti, padėti kablelį, daugtaškį. Dabar mes jau tapome pilkesni už žemės grumstus.

Gegužės 1-osios profesinė sąjunga kreipėsi į Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo tarybą ir į Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo etikos kontrolierę Dainą Andrikienę „Dėl galimai šališkos lietuvos laisvosios rinkos instituto turinio transliacijos nacionalinio radijo eteryje“.

Individualizmas ir visoks skaldantis tautą savanaudiškumas mums tada buvo visiškai svetimi. Ši ideologija mums buvo primesta vėliau. Objektyviai ji yra priešinga krikščioniškai moralei, bet, deja, šiandien dažnai brukama ir propaguojama mūsų Seimo valdančiųjų, visuomeninėje žiniasklaidoje, ypač LRT eteryje. „Beribė“ laisvė be dorovės paprastai nuveda į kitaminčių persekiojimą, net smurtą prieš juos.