Aktualijos

Vakaris Vingilis

Vasario pabaigoje mokslo pasaulį sudrebino maloni žinia – raudonojoje Marso planetoje po pusės metų kelionės sėkmingai nusileido marsaeigis „Perseverance“. Tai didžiulis technologinis laimėjimas, kuris nebūtų įmanomas be kitų XXI amžiaus išradimų. O jų apstu:  nuo išmaniųjų telefonų iki žmogiškai komunikuoti sugebančių robotų. 

Šiais laikais apskritai labai daug mokslo laimėjimų ir idėjų. Daug jų orientuota ir į žmogų, jo laisvalaikį bei pramogas. Bet vis dažniau pastebima socializacijos, bendravimo trūkumo problema. Žmonės taip įnikę į technologijas, kad dažniau joms skiria prioritetą, nei pokalbiui su draugu.

Nenuostabu, kad ir psichologinių problemų tokie žmonės turi daug daugiau. Tačiau šioje vietoje technologijos nelabai gelbsti. Štai Lietuvoje žmogui, kuris nori pasikalbėti ir pasidalinti išgyvenimais, yra skirtos specialios telefonų linijos. Į jaunąją kartą orientuotos vaikų ir jaunimo linijos, į senjorus – „Sidabrinė linija“. Tokios telefonų linijos menka pagalba, nes Lietuva patenka į dešimtuką valstybių, kuriose depresija serga daugiausiai žmonių.

Yra ne viena ekspertų diskusija apie šią situaciją ir jos priežasts. Vieni mano, kad lietuviai dažniau serga psichologinėmis ligomis dėl mažų pajamų ir prastesnės nei Vakarų šalyse gyvenimo kokybės, o štai kiti sieja tamsiojo metų periodo įtaką žmogaus psichikai. Tikėtina, kad ir COVID-19 pandemijos padariniai smarkiai kirs ir per psichologinių sutrikimų statistiką.

Apie gydančią knygos galią žinojo dar senovės graikai, virš Tėbų bibliotekos durų jie buvo išraižę žodžius ,,Sielos namų vaistinė“. Knygos tikrai gydo, o pandemijos laikotarpiu tai turbūt bene geriausias būdas nusiraminti. Knygų terapiją naudoja ir psichoterapeutai, ši terapija kitaip dar vadinama biblioterapija, jos metu žmonės, kankinami blogų minčių ir problemų, skaito specialistų atrinktus tekstus ir juos analizuoja, pritaikydami perskaitytas situacijas sau.

Gelbėjimosi ratą į liūdnų minčių liūną pakliuvusiems tautiečiams metė Birštono viešoji biblioteka, 2020-ųjų pabaigoje pristačiusi, ko gero, pirmąją pasaulyje biblioterapijos programėlę „Meditacinė biblioterapija“, pritaikytą ir mobiliesiems įrenginiams.

Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė papasakojo apie programėlės atsiradimą: „Turint patirtį biblioterapijos srityje gimė idėja – kaip padaryti, kad nereikėtų ateiti į biblioteką, kaip padėti žmonėms, kai yra sunku, kai reikia nusiraminti. Kaip jiems padėti, kai jie negali paskambinti ir pasiguosti artimiesiems, negali gauti specialisto pagalbos greitai? Taigi gimė idėja sukurti mobiliąją programėlę „Meditacinė biblioterapija“.

Programėlės sukūrimas nebuvo lengvas, pasak Alinos Jaskūnienės, darbo buvo išties daug.    „Pradžioje biblioterapijos asociacijos nariai parinko tekstus  − ištraukas iš knygų, poezijos kūrinių. Kai buvo atrinkti tekstai, pamatėme, jog reikia ir palydinčių tekstų, juos mums parašė profesorė Daiva Janavičienė ir gydytoja, poezijos terapeutė, biblioterapijos asociacijos prezidentė Jūratė Sučylaitė. Buvo gana ilgas programėlės kūrimo kelias – reikėjo parinktiems tekstams gauti autorių sutikimus, vertėjų sutikimus, šis procesas išties užtruko, kol buvo pasirašytos licencinės sutartys.

Muziką programėlei parašė kompozitorius Aras Žvirblis, programėlėje esančius tekstus įgarsino aktoriai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje. Programėlės iliustracijas sukūrė dailininkė Ugnė Lidžiūtė, kuri ne vieną kartą piešė, koregavo programėlės ikonėles, kol gavosi geriausias rezultatas, toks kokį turime dabar.“

Praėjus vos trims mėnesiaims nuo programėlės starto ją jau parsisiuntė bene du tūkstančiai žmonių, o tekstai buvo perskaityti jau apie dvidešimt tūkstančių kartų.  Programėle lietuviai naudojasi ne tik Lietuvoje, ji buvo parsisiųsta Belgijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose valstybėse.

Tai, jog programėlė atsirado išties reikiamu metu, kai pasaulyje siaučia virusas ir žmonėms trūksta bendravimo, pastebi ir programėlės bendrakūrėja, psichoterapeutė, biblioterapijos asociacijos prezidentė Jūratė Sučylaitė.  

„Žmogus iš programėlės gauna emocinę paramą. Joje yra ir muzikinis fonas, tekstus skaito profesionalūs aktoriai, malonus balsas tikrai daro įtaką žmogui. Tai tikrai suteikia žmogui galimybę pajausti, kad jis yra ne vienišas, kad kažkokia konkreti tema yra bendražmogiška.“

Programėlę „Meditacinė biblioterapija“ įsidiegiau ir aš į savo mobilųjį telefoną. Ją naudoti išties įdomu, žinoma, tai neatstoja gyvo bendravimo, bet kai kankina liūdnos mintys, joje esančių tekstų, foninių garsų klausymasis išties duoda naudos ir praskaidrina pilkas dienas.

Taigi, gyvename technologijų amžiuje, turime daugybę naudingų išradimų, be kurių neįsivaizduojame nei dienos. Tačiau emocinės paramos ieškančiam žmogui pritaikytų technologijų dar mažai, o juk jos galėtų būti naudojamos kasdien. Karantino laikotarpiu žmonės suprato gyvo bendravimo svarbą ir tai, jog jo niekas pakeisti negali.

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autoriui 17 m./