2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Ar penkiamečiui jau metas į mokyklą?

2020-11-03
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Gerda Kasčiūnaitė

 

Rapolui iš Vilniaus yra penkeri metai. Dabar jis išgyvena augimo laikotarpį, kuomet reikia tarti sudie kūdikystei ir stengtis pažinti pasaulį bei išmokti naujų dalykų apie jį. Kaip ir kiekvieno vaiko, Rapolo diena prasideda nuo kėlimosi su mama ir pasirengimo į darželį.

 

Berniukas valgo pusryčius, rengiasi ir ruošiasi įprastai penkiamečio dienai. Ilgai netrukus mama Rapolą nuveda į darželį, kuriame jis laiką leidžia nuo aštuntos valandos ryto iki penktos vakaro. Darželyje kiekvienas vaikas turi su kuo bendrauti, ką veikti ir ko išmokti. Kelias valandas iki pietų miego auklėtojos su darželinukais užsiima mokymusi. Mokosi abėcėlės, skaičių, taip ruošdamiesi visai ne už kalnų laukiančiai mokyklai, kuri labai stipriai keičia gyvenimus.

 

Žinoma, auklėtojos ir tėveliai vaikučių skubinti nesiruošia. Mokykla yra didelis permainų laikotarpis, kuomet pietų miegui laiko nebelieka ir tuomet tenka atlikinėti namų ruošos darbus ar skaityti knygeles. Tokie pokyčiai mažų, dar nesubrendusių žmogelių akyse rodosi bauginantys ir jaukiantys protą, tad aplinkiniai turi juos pratinti prie to nuo pat mažumės.

 

Daug Lietuvos pedagogų teigia, jog vaikai į mokyklą, taip nusprendus tėvams, turėtų eiti kuo anksčiau. Jų nuomone, vaikas, kuris pradeda anksčiau lankyti mokyklą, greičiau išmoksta sutelkti dėmesį į svarbius dalykus, prisitaikyti jam nepažįstamoje aplinkoje. Taip pat mokyklos aplinkoje, apsuptas kitų vaikų, vaikas automatiškai tobulina bendravimo sugebėjimus, kas ateityje lemia lengvesnį bendravimą su kitais.

 

Rapolo mama Monika stengiasi, kad jos vaiko lavinimasis nesibaigtų užsidarius darželio durims. Moters nuomone, į vaiko mokslą įsitraukti privalo visi aplinkiniai, pradedant auklėtojomis, tėveliais ir baigiant sesėmis, broliais bei pačiais vaikais. Juk jie geriausiai pažįsta save ir supranta, kas įdomu ir ko trokšta išmokti. Kiekvieną vakarą Rapolo mama su sūneliu užsiima knygų skaitymu, jų paveikslėlių nagrinėjimu ir skaičių pažinimu. Taip pat kiekvieną trečiadienį berniukas profilaktiškai lankosi pas logopedę, kuri ugdo teisingą žodelių tarimą, moko vaiką sunkesnių ir neįprastų žodžių.

 

Monika labai džiaugiasi sūnaus pasiekimais, noru mokytis, pažinti. Ją džiugina naujai vaiko išmoktas žodis, šypseną veide palieka Rapolo gebėjimai atpažinti visas raides ir skaičius. Tačiau moteris, besiremdama sava patirtimi, teigia, jog tokio amžiaus vaikui į mokyklą yra tikrai per anksti.

 

,,Taip,  galbūt daug dalykų vaikas jau sugeba, tačiau kiek dar ne“, sako mama. Tik įsitikinę, kad vaikui teko susidurti su visomis aplinkybėmis, kurios bus svarbios mokykloje, ir kad bent šiek tiek jas pažįsta, tėvai gali būti pasiruošę leisti atžalai žengti didžiulį žingsnį gyvenime ir pradėti eiti į mokyklą.

 

Paties Rapolo mokyklos idėja tikrai nežavi. Paklaustas, ar norėtų pabandyti eiti į mokyklą, jis paprasčiausiai atsako − ne. Pasiteiravau, kas jį atbaido nuo darželio keitimo į mokyklą. Galbūt tai mokytojų ar naujų klasiokų baimė? Berniukas juokdamasis atsako: ,,Į mokyklą aš nelabai noriu. Ten mane labiausiai gąsdina piktos mokytojos, kurios gali rėkti“. Taip pat Rapolas nerimauja dėl sunkių namų darbų, kurie atimtų iš jo laiko ir jis nebespėtų pažaisti su taip mylimomis mašinomis.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 12 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-11-03 18:52
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media