Aktualijos

Aistė Pugačiauskaitė

Dėl pasaulį užgriuvusios pandemijos žmonijai teko užverti ne tik  viešąsias erdves ar apsiriboti savo artimiausiųjų žmonių ratu, tačiau ir rasti naujus būdus, kaip toliau tęsti ugdymo procesą. Šie pasikeitimai įnešė daug šurmulio į kiekvieno mokinio ar pedagogo gyvenimą, teko daug ko mokytis iš naujo.

Nuotoliniu būdu antradienio vakarą susitikę Jaunųjų žurnalistų klubo dalyviai savo patirtimi bei nuomonėmis pasidalino surengtoje diskusijoje. Daugelis iš jų tikina, jog nors ir teko susidurti su keletu techninių nesklandumų nuotolinio mokymosi pradžioje, šiuo metu visos pamokos praeina sklandžiai. Šį vyresniojo amžiaus mokytojų technologinį raštingumą galima įvardinti kaip vieną iš nuotolinio mokymo gerųjų savybių.

Virtualus mokymas pakoregavo ir pamokos struktūrą. Diskusijos dalyvė Evelina teigia, jog pastebėjo didesnį anglų kalbos mokytojos susikoncentravimą vedant pamoką, dalykas tapo lengviau suprantamas. „Man pradėjo patikti anglų kalba, nuotoliniu mokymo būdu mokytoja pradėjo teikti daugiau informacijos, papildomų šaltinių mokymuisi. Mokytoja susitelkė ties svarbesniais dalykais, negu tai padarydavo per įprastas pamokas“.

Į virtualią erdvę persikėlę pedagogai šiuo sunkiu laikotarpiu bando paįvairinti monotonišku tapusį moksleivių gyvenimą, į jį įtraukdami daugiau fizinių bei pažinimo veiklų, tokių kaip skaitymas ne ekrane, bandymų ar rankdarbių darymas. „Mokytojai mus skatina skaityti realias knygas, taip pailsinant akis nuo visos dienos, praleistos prie išmaniųjų įrenginių,“- pasakoja moksleivė Evelina.

Virtualieji mokytojai visomis išgalėmis stengiasi palaikyti mokinių aktyvumą per pamokas, kurių metu yra labai paprasta nesiklausyti teikiamos informacijos. Jie mokinius skatina tiek papildomais pažymiais, tiek atimamais kaupiamaisiais balais. Jaunųjų žurnalistų klubo diskusijos dalyvis Aistis pasakoja apie savo mokytojų taktiką, skatinančią mokinius įsitraukti į pamokos diskusijas: „Mokiniams, kurie pamokos metu nekallba ar neatsakinėja į mokytojo užduodamus klausimus, yra rašomi minus du kaupiamieji balai“.

Jaunųjų žurnalistų klubo vadovė Erika, taip pat dėstanti studentams, sako, jog kiekviena situacija priklauso nuo požiūrio. „Nesuku galvos dėl to, kiek ir kaip paskaitoje dalyvauja studentai – tai būtų kvaila. Mano tikslas yra perteikti turinį, o dalyvaujantiems jį išgirsti, aktyviai reikštis“. Taip, pozityviai ir laisvai šią situaciją vertinanti dėstytoja mano, jog kiekvieno mokinio ar studento pasirinkimas, kaip jis dėstytojos transliuojamu turiniu paipildys savo žinių bagažą ir panaudos jį aukštiems rezultatams siekti.

Taigi, virtualaus mokytojo sąvoka, į mūsų gyvenimą atėjusi visai neseniai, žmonėms gali suteikti didesnę pažangą technologijose bei įnešti pokyčius ateinančioms kartoms. Galbūt jau po keliasdešimties metų dabar pradėtos tobulinti virtualaus mokymosi technologijos moksleiviams suteiks galimybes mokytis visiškai kitokiu būdu negu įprasta. Galbūt virtualus pedagogas taps prestižine, aeities profesija?  

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 16 m./