Aktualijos

Neringa Juta Nalivaikaitė

Prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro esanti požeminė perėja atrodo gana rami palyginus su šalia šurmuliuojančiu Konstitucijos prospektu. Ji „išpuošta“ graffiti piešiniais, neturi jokio specifinio ar blogo kvapo, šiukšlių joje taip pat nematyti...

Perėjoje sutiktas vyriškis, lydėjęs savo dukrą į būrelį, teigė, jog perėja jam „nekliūna“, graffiti – šiuolaikinis menas ir gražu, o vienintelis keistinas dalykas – tai apšvietimas. Tuo tarpu kitoje perėjos pusėje sutikta vidutinio amžiaus moteris teigė, jog šia perėja tenka vaikščioti gana dažnai, naktimis būna netgi labai baugu. Paklausta, ką reikėtų pakeisti, nutarė, jog geresnis apšvietimas ir „švari“ aplinka be jokių graffiti būtų labai protingas ir naudingas sprendimas. Tenka sutikti su kalbintais praeiviais – net ir dienos šviesoje žengti šia perėja nebuvo pats maloniausias jausmas.

Nors jaukumu ir nepasižymi, ši perėja yra saugiausias būdas pereiti tokią judrią gatvę. Tik įsivaizduokite, kaip nepatogu būtų eiti perėja, kertančia šią gatvę! Tektų stoviniuoti prie šviesoforo, laukiant žalios, o mašinų vairuotojai piktintųsi lėtapėdžiais pėsčiaisiais ir ilgai degančia raudona šviesoforo šviesa. Panašu, kad ši perėja padeda išvengti skaudžių nelaimių bei didelio chaoso.

Lauryno Bakšio nuotraukos

/Fotoreportažas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. E.Straigytė/