Aktualijos

Iveta Siničina

Šiais laikais, kaip žinome, gana daug vaikų keičia savo mokyklą. Labiausiai žinoma priežastis yra ta, kad tėvai turi pakeisti gyvenamąją vietą dėl savo darbo. Arba šeima mėgsta keliauti ir mokyklos keitimas yra jiems kaip naujas išbandymas. Kitos priežastys: mokiniams jų mokyklos lygis per žemas ir jie ieško daug geresnės mokyklos, arba mokykloje iš vaikų tyčiojasi kiti. Aišku, kad ne visi vaikai sugebės papasakoti apie patyčias savo tėvams.

Esu sutikusi nemažai naujokų. Buvo atvejų, kai juos ne visi klasės mokiniai norėjo priimti. Bet visgi atsirado tokių mokinių, kurie bendravo su naujokais ir padėjo jiems susidraugauti su visa klase. Mažuose miesteliuose, kuriuose yra pora mokyklų, net keičiant naujokui mokyklą jis jau gali būti seniai susipažinęs su savo būsima klase ar bent su pora mokinių ir ateinant į naują mokyklą jis jau turės draugų. Būna taip pat atvejų, kai naujokas klasėje jaučiasi priimtas, nes mokiniai yra gana draugiški ir stengiasi iš karto priimti mokinį į savo būrį.

Man mokyklą teko keisti vieną kartą. Perėjau iš lenkų mokyklos į lietuvių septintoje klasėje dėl to, kad vėliau būtų daug lengviau kur nors įstoti studijuoti Lietuvoje. Jau seniai pažinojau pora mokinių iš klasės, į kurią patekau. Jie gana greitai padėjo man pritapti. Tiesą sakant, pora berniukų klasėje net bijojo manęs, nes anksčiau buvo matę, kaip gyniau savo draugę ir taip sakant ,,pamokiau“ šios klasės vieną iš stipriausių berniukų. Mergaitės gana greitai priėmė mane į savo būrį ir puikiai bendrauja iki šiol. Tiesa, tokios nuostabios klasės yra labai retos. Man labai patinka tai, kad šioje mokymosi įstaigoje klasė per kai kuriuos dėstomus dalykus yra padalinta į dvi grupes, ir galėjau pasirinkti norimą mokytoją iš dviejų pasiūlytų variantų vienam dalykui.

Nemanau, kad viskas taip sėkmingai gautųsi, jei ne mano tėvai. Jie visada įsiklausydavo į mano nuomonę, patardavo. Jeigu manęs klasiokai nepriimtų į savo būrį, tėvai lengvai vėl mane pervestų į naują mokyklą.

Paklausinėjus pas kai kuriuos mokinius apie naujokų „dalią“, sužinojau, kad ne visus taip gerai priima nauja klasė. Net pirmokai gali tyčiotis iš savo klasiokų dėl kokios nors ligos. Visgi dažniausiai klasėje mokiniai susibendrauja. Viena moksleivė, kuriai teko pereiti į naują klasę, sakė iš pradžių labai bijojusi, kad jos nepriims nauji klasiokai. Prieš mokymosi metų pradžią toje mokykloje mokiniai važiuoja į išvyką su savo klase. Po šios išvykos ji jau ne taip bijojo naujų klasiokų, nes spėjo susidraugauti su jais.

Štai žodžiai kitos mokinės, perėjusios į gimnaziją: ,,Visi buvo nauji, ir pirmus metus tikrai nebuvo labai gera atmosfera klasėje, o vėliau tapome kaip šeima.’’ Tai parodo, kad niekada nereikia bijoti kažką keisti savo gyvenime, ieškoti naujų draugų. Nereikia ir stresuoti dėl pokyčių gyvenime.

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė/