2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Labai asmeniškas žvilgsnis į nepaprastai reikšmingą susitikimą

2023-02-21
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Liepa Rimkutė

 

Jau netrukus, vos už trejeto dienų, skaičiuosime karo Ukrainoje metines. Ištisi metai žudynių, siaubingos baimės, skausmo veiduose ir žiaurių išpuolių. Ir tai vis dar tęsiasi. Tiesa, negalima sakyti, jog jokio progreso nėra. Žmonės žymiai aršiau kovoja už ukrainiečių laisvę, o ir vis daugiau anksčiau į konfliktą neįsitraukusių šalių parodo solidarumą kenčiančiai Ukrainai.

 

Pavyzdžiui, vos prieš parą internetą sudrebino žinia, jog Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas netikėtai, niekam nepranešęs, nusprendė nuvykti į sostinę Kijivą ir susitikti su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu. Šio apsilankymo aplinkybės – J.Bideno vizitas Lenkijoje, bet Kijivo kryptis nebuvo minėta. Pats atvykimas jau savaime yra labai įspūdingas ir palaikymą išreiškiantis gestas, tačiau atgarsiai apie šį apsilankymą girdėsis dar ilgai būtent dėl to, jog jis buvo visiškai neplanuotas ir slėptas apie jį iš anksto žinojo tikrai nedaug žmonių.

 

Aš pati noriu studijuoti tarptautinius santykius užsienyje. Šis faktas savaime suponuoja idėją, jog ketinu sieti savo karjerą su politika. Tad išgirdusi šią naujieną iškart susimąsčiau: ar norėčiau dalyvauti tokiuose susitikimuose ir kokį vaidmenį juose norėčiau atlikti? Dabar manau, kad tikrai bijočiau. Net ir turint nesuskaičiuojamą kiekį apsauginių mane tikrai gąsdintų planas atsidurti karo alinamoje valstybėje.

 

Visgi politikos ir tarptautinių santykių tema mane labai domina, tad sutikčiau šioje situacijoje būti tiek žurnalistė, tiek vertėja, tiek ir reikšminga diplomatė, žinojusi ir planavusi šį susitikimą.  Norėčiau iš arčiau išvysti tą realybę, nors ji ir labai žiauri. Tiesa, niekur neradau, kiek žmonių lydėjo Amerikos prezidentą. Galbūt 10?.. Šiaip ar taip, tikrai norėčiau būti viena iš jų.

 

Kaip jau ir minėjau, socialinės platformos tiesiog sprogsta dėl šio susitikimo ir žmonių komentarų apie jį. Sužinojau, kad Linas Kojala taip pat dalijosi vaizdo įrašu, kuriame prezidentų susitikimo metu girdimos net ir oro pavojaus sirenos. Manau, kad tai puikiai perduoda emociją, kurią jaučia visi ukrainiečiai.

 

Žmonės yra laimingi jausdami paramą ir net mažiausią palaikymo ženklą, tokį kaip rankos paspaudimas ar didesnė parama pinigais ir ginklais. Taip pat buvo labai įdomu peržvelgti nuotraukų galeriją. Nors man visos nuotraukos pasirodė daugmaž panašios – parašai, apsikabinimai, rankų spustelėjimai ir pozavimas kameroms – esu tikra, kad jos reiškia kur kas daugiau.

 

Nes net ir mažiausia auka gali įkvėpti ir suteikti vilties nepasiduoti.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 16 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-03-07 19:49
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media