2018 m. gruodžio 13 d., Ketvirtadienis

Renginiai

*print*

Vieša paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“

2018-12-04
 
Vieša paskaita „Pono Tado" įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje" įvyks gruodžio 13 d., 18.00 val. Valdovų rūmų Renginių salė (Katedros a. 4, Vilnius). Paskaita - iš Parodos „Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas" renginių ciklo.
Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmuose yra eksponuojama paroda „Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas", organizuojama Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Parodą sudaro per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų, privačių kolekcijų ir kt.) rinkinių, o pagrindinių parodos eksponatu yra „Pono Tado" rankraštis. Tarptautinę parodą palydi plati kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa. Vienu iš tokių renginių yra prof. dr. Brigitos Speičytės (Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) paskaita „Pono Tado" įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje". Adomo Mickevičiaus poema Ponas Tadas (Pan Tadeusz, Paryžius, 1834) - iškiliausias lenkų Romantizmo kūrinys, lenkų kultūroje ir literatūroje pelnęs tautinės epopėjos rangą, esmingai veikęs taip pat ir kitų XVI-XVIII a. gyvavusios jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės tautų - lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, tam tikru mastu ir žydų litvakų, - kultūras: formavęs bendruomeninės tapatybės vaizdinius, politinę mintį, įsirašęs į šių tautų literatūrines tradicijas.
Poema, sukurta emigracijoje po tragiškai pralaimėto 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prieš Rusijos imperiją, Lietuvos skaitytojus pasiekė XIX a. antroje pusėje kaip nelegalus, Rusijos cenzūros draudžiamas kūrinys. Veikęs literatūriniame pogrindyje, Ponas Tadas istorinės Lietuvos skaitytojų buvo pripažintas kaip jų kultūrinę ir tautinę tapatybę išreiškiantis kūrinys. Nuo XX a. pradžios besiformuojančioje modernioje lietuvių kultūroje Ponas Tadas tapo kovos dėl kultūrinės atminties vieta. Kūrinys, pasitraukęs į lietuvių nacionalinės literatūros kanono šešėlį, išliko svarbus kultūros rezervas, prie kurio grįžtama lemiamais Lietuvos istorijos momentais. Pono Tado skaitymo istorija Lietuvoje sudaro tarsi tolesnį poemos tęsinį - meilės ir atstūmimo, kivirčo ir susitaikymo siužetą.
Paskaita nemokama, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/gmnjqq3t.
Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas), „Pono Tado" muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis), Vavelio karališkoji pilis (Krokuva), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-12-04 13:02
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media