2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Kviečiame į poeto Jakubo Kolaso memorialinės lentos atidarymą

2017-10-31
 
Jokubas Kolasas

Jokubas Kolasas

Gerbiamieji kolegos ir brangieji draugai, džiaugiuosi galėdamas pakviesti Jus į Baltarusijos liaudies poeto Jakubo Kolaso memorialinės lentos atidarymą. Ceremonija įvyks 11.30, lapkričio 9 dieną, adresu: Trakų gatvė 1, Vilnius.

Su pagarba,

Pavel Sliunkin

Baltarusijos pasiuntinybės Lietuvoje spaudos etašė

 

Jakubas Kolasas (baltarusiškai Яку́б Ко́лас), baltarusių poetas, rašytojas, žurnalistas, naujosios baltarusių literatūros ir literatūrinės kalbos vienas iš pradininkų gimė 1882 m. lapkričio 3 dieną Akinčycų kaime, esančiame Minsko srityje, Baltarusijoje. Tikroji pavardė Kanstancin Mickevič, Канстанці́н Міцке́віч.

1902 m. baigė Nesvyžiaus mokytojų seminariją, dirbo mokytoju.

Pradedant nuo 1906 metų, Jakubo Kolaso gyvenimas ir kūryba susiję su Vilniumi. Rašė baltarusių kalba. Čia jis atspausdino savo pirmąjį eilėraštį „Mūsų gimtasis kraštas", išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Liūdesio dainos" (Pesi žal'by, 1910) ir apsakymų rinkinį "Apsakymai (Apavjadanni, 1912).

Dvi dalys garsios Jokubo Kolaso poemos „Naujoji žemė" - „Dėdė Vilniuje" ir „Ant Pilies kalno" - buvo skirtos Vilniui.

Aktyviai bendradarbiavo Vilniuje ėjusiame baltarusių laikraštyje "Naša niva", kuris buvo leidžiamas lotynišku ir rusiškuoju šriftais (Nasza niwa, Наша нiва). Laikraštyje bendradarbiavo Vilniaus baltarusių inteligentijos žiedas - rašytojai Zmitrokas Biadulia, Maksimas Bogdanovičius, Aloiza Paškievič-Ciotka, Jakubas Kolasas, Janka Kupala, Vaclovas Lastauskis, Ivanas Luckievičius ir kiti.

Vilniaus priemiestyje, Pavilniuje, gyveno būsima J. Kolaso žmona M. Kamenskaja.

Nuo 1921 m. gyveno Minske, dėstė. 1929-1956 m. buvo Baltarusijos mokslų akademijos viceprezidentas. Per Antrąjį pasaulinį karą gyveno Taškente.

Po karo J. Kolasas palaikė aktyvius kūrybinius kontaktus su Lietuvos rašytojais A.Žukausku, V.Pranckumi-Žilioniu, L. Gira, V. Mykolaičiu-Putinu, A. Venclova, E. Matuzevičiumi, kitais.

Savo kūrybinėje veikloje jis pasireiškė kaip poetas, prozaikas, dramaturgas, vaikų rašytojas ir pedagogas, publicistas, kritikas, vertėjas. Kūrybai būdinga tikroviškumas, liaudiškumas, yra tautosakos elementų. Praplėtė baltarusių literatūros tematiką, žanrų ir stilių įvairovę, papildė baltarusių poeziją gamtos lyrika.

Į lietuvių kalbą jo eilėraščiai pradėti versti XX a. ketvirtame dešimtmetyje. Apsakymų išspausdinta „Baltarusių prozos antologijoje" (1949 m.). Vilniuje "Vagos" leidykla 1962 m. išleido jo poezijos rinkinį "Oi jūs, godos godos...", o 1980 m. - apysakų knygą "Gyvenimo platybėse. Liūnas". Apysakas į lietuvių kalbą vertė Emilija Liegutė.

Mirė Minske 1956 metais rugpjūčio 13 dieną.

Dabar Minske veikia Valstybinis literatūrinis-memorialinis Jakubo Kolaso muziejus. Baltarusijos Respublikoje už kūrinius prozoje, darbus literatūrologijos ir kritikos srytyse apdovanoja Jakubo Kolaso Valstybine premija.

2017 m. lapkričio 9 dieną, 11 val. 30 min., Vilniuje, Trakų ir Pylimo gatvių sankryžoje, ant Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pastato sienos bus atidaryta Jakubo Kolaso memorialinė lenta. Būtent šiame pastate 1907 metais buvo baltarusiško laikraščio „Naša niva" leidykla, kurioje literatūros skyriaus vedėju dirbo J. Kolasas.

Renginys skirtas 135-osioms Jokubo Kolaso gimimo metinėms paminėti.

Vytautas Žeimantas

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-10-31 12:05
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media