2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Lenkų kino klubas 2018: senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai

2018-05-01
 
Gegužės 7 d., 14 d., 21 d., 28 d., birželio 4 d., 19 val., kino centras „Skalvija" (Goštauto g. 2/15, Vilnius)
Tęsdamas Lenkų kino klubo tradiciją, 100-ųjų Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo metinių proga Lenkijos institutas Vilniuje keičia projekto pobūdį ir visą gegužės mėnesį kviečia žiūrovus Vilniuje susipažinti su lenkų kinematografijos perlais - pirmaisiais nepriklausomos Lenkijos filmas. Ciklo atidarymas vyks gegužės 7 d., 19 val., kino centre „Skalvija".
Lenkų kinematografiją galima vadinti pionieriška. Daugelis mano, kad pirmieji įrenginį filmuoti ir rodyti filmams išrado broliai Lumière. Tačiau lenkų inžinierius Kazimierz Prószyński dar 1894 m. sukonstravo tams skirtą aparatą, kurį pavadino pleografu. 1902 m. įkurta pirmoji to paties pavadinimo kino studija. Lenkų kinematografijos istorija prasidėjo dar padalintoje šalyje ir plėtojosi atkurtoje nepriklausomoje Lenkijoje. Tarpukariu šalyje veikė per šimtą kino studijų, kuriose per metus buvo sukuriama apie 300 filmų, iš jų kelios dešimtys - pilno metro. Nebyliuose, o nuo 1930 m. garsiniuose filmuose vaidino garsūs lenkų aktoriai: Jadwiga Smosarska, Stefan Jarac, Kazimierz Junosza-Stępowski ir kt. Su režisieriais bendradarbiavo tokie iškilūs kūrėjai kaip poetas Julian Tuwim ar kompozitorius Andrzej Panufnik. Kinas išpopuliarino ir tokias lenkų estrados ir kabareto žvaigždes kaip Hanka Ordonówna, Eugeniusz Bodo ir Adolf Dymsza. Tarpukariu kinas tapo populiariausia pramoga. Didžiuosiuose Lenkijos miestuose ketvirto dešimtmečio pabaigoje veikė per 30, Varšuvoje - per 50 kino teatrų. Projektą „Senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai" Lenkijos institutas pristato bendradarbiaudamas su Lenkijos nacionaline filmoteka - audiovizualiniu institutu (FINA) ir kino centru „Skalvija". Programoje žiūrovų lauks penki bene įdomiausi skirtingo žanro tarpukario Lenkijos filmai.
Ciklo inauguracijoje gegužės 7 d. 19 val. kino centre „Skalvija" pionierišką lenkų kinematografijos istoriją bei garsių lenkų poetų ir kompozitorių indėlį į jos raidą pristatys Lenkijos nacionalinės filmotekos - audiovizualinio instituto (FINA) atstovas Grzegorz Rogowski. Gražiausias prieškario filmų dainas atliks Vilniaus lenkų teatro studijos artistai. Vakarą vainikuos 1938 m. režisieriaus Aleksanderio Fordo filmas „Vyslos žmonės". Tai dramatiška istorija, nukelianti į upės prekeivių, gabenančių savo prekes laiveliais Vyslos upe, pasaulį. Gegužės 14 d. žiūrovų lauks viena populiariausių Lenkijos tarpukario komedijų - 1936 m. Konrado Tomo „Ada, tai gero nežada!" Filmas žavi taikliais ir šmaikščiais dialogais bei situaciniu komizmu. Juostoje debiutavo Zofia Wernicka-Gulewicz - Vilniaus dainų ir šokių ansamblio „Wilia" įkūrėja ir ilgametė vadovė. Cikle taip pat bus parodyta pirmoji lenkų kostiuminė drama „Lovičiaus kunigaikštienė" (1932 m.) ir įtempto siužeto rež. Juliuszo Gardano filmas „Daktaras Murekas" (1939 m.). Birželio 4 d. ciklą užbaigs Ryszardo Ordyńskio 1928 m. filmas „Ponas Tadas". Pirmoji Adomo Mickevičiaus poemos adaptacija 2012 m. buvo rekonstruota ir skaitmenizuota. Nebyliam filmui sukurta Tadeuszo Woźniako muzika. Titrams panaudoti Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus poemos vertimai.

 

KINO KLUBO PROGRAMA:
Gegužės 7 d. 19 val.
Ciklo atidarymas: lenkų kinematografijos istoriją iki 1939 m. pristatys Lenkijos nacionalinės filmotekos - audiovizualinio instituto (FINA) atstovas Grzegorz Rogowski ir Vilniaus lenkų teatro studijos artistai.
Filmo „Vyslos žmonės" (Ludzie Wisły, 1938, rež. Aleksander Ford) peržiūra. Tai dramatiška istorija, nukelianti į upės prekeivių, gabenančių savo prekes laiveliais Vyslos upe, pasaulį. Filmas pasakoja apie spalvingą, bet sunkų ir nemažų aukų reikalaujantį šių žmonių gyvenimą, atskleidžia tvirtus, ryškius moterų charakterius ir aistringus bei ryžtingus vyrų paveikslus.

 

 

Gegužės 14 d. 19 val.
Filmo „Ada, tai gero nežada" (Ada, to nie wypada!, 1936, 82 rež. Konrad Tom) peržiūra. Tai viena populiariausių tarpukario Lenkijos komedijų. Užsispyrusi, aikštinga, meniniais gabumais apdovanota panelė iš gerų namų aplinkiniams kelia vien rūpesčius, taigi tėvas nusprendžia ją ištekinti. Filmas žavi taikliais ir šmaikščiais dialogais bei situaciniu komizmu.

 

 

Gegužės 21 d. 19 val.
Filmo „Lovičiaus kunigaikštienė" (Księżna Łowicka, 1932, rež. Mieczysław Krawicz) peržiūra. Su užmoju nufilmuotas pirmasis lenkų kostiuminis filmas. Wacławo Gąsiorowskio romano apie 1931 m. sukilimo laikus adaptacija. Romantinė intriga rutuliojasi istorinių įvykių fone. Filmas išsiskiria puikia iškiliausių lenkų aktorių vaidyba.

 

 

Gegužės 28 d. 19 val.
Filmo „Daktaras Murekas" (Doktór Murek", 1939, rež. Juliusz Gardan) Įtempto siužeto filme pasakojama neteisingai apkaltinto tarnautojo istorija. Bėgdamas nuo persekiojimo jis meistriškai įsikūnija į įvairiausius vaidmenis ir patiria kvapą gniaužiančių nuotykių susidūręs su nusikaltėlių pasauliu. Ypač vertas dėmesio spalvingas tarpukario Lenkijos sostinės ir provincijos skirtingų visuomenės sluoksnių paveikslas.

 

 

Birželio 4 d. 19 val.
Filmo „Ponas Tadas" (Pan Tadeusz, 1928, rež. Ryszard Ordyński) peržiūra. Pirmoji to paties pavadinimo Adomo Mickevičiaus poemos su garsiąja įžanga „Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!" adaptacija. Nebylųjį filmą papildo specialiai jo premjerai po rekonstravimo ir skaitmenizavimo 2012 m. kompozitoriaus Tadeuszo Woźniako sukurta muzika. Titrams panaudoti Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus poemos vertimai.

 

Įėjimas su nemokamais bilietais, kurie bus dalinami seanso dieną. Filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais titrais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos nacionalinė filmoteka - audiovizualinis institutas (FINA), kino centras SKALVIJA. Projektas įtrauktas į Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-05-01 10:10
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media