2017 m. liepos 26 d., Treciadienis

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: “Pylimo galerijoje” Jurgitos Vaidilaitės tapybos paroda “Kitos realybės nuojauta”

2017-04-20
 
Dailininkė Jurgita Vaidilaitė

Dailininkė Jurgita Vaidilaitė

 

Albertas Vaidila

Menotyrininkas, LŽS narys

 

Vilniuje, "Pylimo galerijoje" (Pylimo g. 30) pradėjo veikti    dailininkės Jurgitos Vaidilaitės tapybos darbų paroda "Kitos realybės nuojauta". Tai jau penktoji autorinė tapybos paroda. Jurgitos parodos vien tapyba neapsiriboja. Menininkės formavimuisi turėjo nemažos reikšmės mokslas M. K.  Čiurlionio meno mokykloje (tapybos diplomas), studijos Vilniaus dailės akademijoje (scenografės specialybė, bakalauro laipsnis). Po to studijos Vilniaus dailės akademijos vaizduojamųjų menų magistratūroje, kurias sėkmingai užbaigė 2000 - aisiais ir jai buvo suteiktas menų magistrės laipsnis.

Greta mokslų ir po jų aktyviai dalyvauta tarptautinėse, respublikinėse šalies dailininkų ir autorinėse parodose su  tapybos, grafikos,  scenovaizdžių, kostiumų eskizais, piešiniais animaciniams filmams.

Man teko lankytis visose ankstesnėse Jurgitos tapybos parodose, betarpiškai stebėti kai kurių jos darbų išpildymą dirbtuvėje, todėl šįkart noriu pasidalyti savo pastebėjimais, akcentuoti dailininkės tapybos svarbiausius kūrybos bruožus. Tikiuosi, kad žurnalistus dailės mėgėjus, juolab mūsų kolegas dailininkus gali sudominti Jurgitos Vaidilaitės kūryba ir jie atsilankys į jaukią „Pylimo  galeriją", kuri visai netoli Vilniaus žurnalistų namų.

Kalbant apie parodą pirmiausia reikia pažymėti dailininkės estetinę nuostatą, kuri praktiškai būdinga visiems jos tapybos darbams - tai intuityvinis ir emocinis pasirinktos temos perteikimas. Paveiksluose dominuoja šviesios spalvos, neretai kontrastingi jų sugretinimai, vaizdas pagyvinamas grafiniais elementais, vingrių linijų pynėmis, ritmine ornamentika, pavieniais grafiniais simboliais.  Dailininkė nekuria pabrėžtinai materialios,  stabilios kompozicijos, o orientuojasi į trapų, lengvą, kartais žaismingą, tačiau šviesų ir skaidrų pasaulį, kuris daugiau primena tarsi erdvėje plevenančią svają, miražą ar sapną. Taip formuojamas fantastinių vizijų, mito, mistinių nuojautų, pasakiškos erdvės pasaulis, kur nėra blogio nuojautos, o vyrauja šviesos, tiesos, gėrio harmonijos vaizdai. Kompozicijas nevaržomos tradicinių žanrų rėmų. Čia žanrai persipina, sudarydami vieningą visumą. Kiekvieno vaizdo elementai orientuoti atitinkamai nuotaikai ar būsenai sukurti - nostalgijai, nerimui, švelniems prisiminimams, džiaugsmingo siautulio reiškiniams ir pan.  Pavyzdžiui, primenantys peizažus paveikslai neturi mūsų realybės pasaulyje atitikmens - panašaus gamtovaizdžio, marinos ar urbanistinio peizažo, o yra nuojautų ir vaizduotės kuriama naujos realybės erdvė, kupina neregėtų medžių, kitų objektų - jaukių, tarsi dangiško rojaus gamtos kampelių, kur vyksta netikėtos metamorfozės, kur gali sutikti angelą, pasakų paukštę, matai kerus ir gali patirti mėlyno žvilgsnio galią („Peizažas", „Saulėlydis" „Ežero paslaptis", „Švelnus prisiminimas", „Ryto migla", „Proskyna",  „Vakaro pasaka", ir kt.).

„Kitos realybės nuojautų"  pasaulyje negyvena mums įprasti, šiuolaikiškai apsirengę žmonės ar mums žinomi paukščiai - jie keisti, įdomūs, tačiau mūsų realybės aplinkoje tokių nesutiksi („Lūkesčių erdvė", „Nostalgija", „Prisimink mane",  „Nuojauta", „Mergina ir paukštis", „Mėlynas žvilgsnis", „Nakties paukščiai", „Pasakų paukštė", „Pasitinkantis vėją" ir kt.).  Kai kurie iš šių ir nepaminėtų darbų turi mums atpažįstamų elementų: moters veidas, paukštis, upės vingis, tiltas per upę, nuspėjami laivo kontūrai, tačiau tai nėra konkretūs, funkcionalūs objektai, o jų užuominos, simboliai, metaforos, ženklai įpinti į kompozicijos visumą ir susiliejantys su abstrakčiomis formomis į darnų dinamišką vaizdą, stebinantį kitos realybės gyvenimu. Ekspozicijoje yra nemažai ir abstrakčių darbų, be atpažįstamų mus supančios aplinkos realybės elementų. Šių darbų įtaigą apsprendžia formų, linijų, spalvų, sąskambis, ritmika, („Miegantis angelas", „Vasaros magija", „Lietaus sonata", „Pavasario fiesta", „Žydėjimas migloje"). 

Dailininkė nesitenkina vien tik dvasinės substancijos ramybės ar jaukumo oazėmis, bet ir atskleidžia gamtos ir žmogaus būsenų prieštarą, jų kaitą. Pavyzdžiui, paveiksle „Saulėgrįža" priešpastatomos gamtos priešingos būsenos - saulėta diena ir rūkas. Kontrastas pabrėžiamas ir psichologinio pobūdžio kompozicijose „Minčių kontrastai", „Paslėpta mintis", kur jau patys pavadinimai atspindi įtampą, verčia pamąstyti apie filosofines, psichologine žmogaus būsenas. Taip pat  intriguoja ir galimybės perteikti tokias būsenas dailės priemonėmis. Juk mes nežinome, kas yra mintis ir kaip ji išnyksta arba išlieka amžiams... Kartais prieštaros objektas perauga į naują kokybę („Metamorfozė"). Įtampos, konfliktai šviesaus kolorito paveiksluose  nenustelbia optimistinio požiūrio į gamtos ir žmogaus pašaukimą, o padeda suvokti autorės požiūrį į mūsų gyvenime užkoduotą prieštarų buvimą, kaip būtiną mūsų egzistencijos sąlygą, nes tik būdami pozityviojoje prieštaros pusėje, ją gindami galime puoselėti savyje dvasingumo ugdymo poreikį, patirti laimės akimirkų, katarsį.

Paroda „Kitos realybės nuojauta" kviečia mus apsilankyti  dvasingumo pasaulyje, kuris suvokiamas kūrybine intuicija - kaip būsena, grožio, jaukumo, sąžiningumo ilgesys, neleidžiantis manipuliuoti savimi, vedantis į harmoningus santykius su supančiu pasauliu, Visata. Tame nėra nieko ekstraordinarinio - juk mes esame dalis šio pasaulio.

Apsilankykime. Ta proga galima būtų susipažinti ir su gretimoje salėje veikiančia paroda - prieškario ir pokario lietuvių tapytojų darbais.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-20 09:42
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Juozas

2017-04-22 14:49

Pažiūrėjau. Ir jos darbai gražūs.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media