2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: Lietuvos žurnalistų turas po Prienų kraštą. 2 dalis

2018-10-11
 
Žurnalistai Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įrengtame poeto memorialiniame kambaryje

Žurnalistai Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įrengtame poeto memorialiniame kambaryje

Loreta Nikolenkienė
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

 

Pabaiga. Pradžia 2018 10 06

 

 

Pociūnų aerodromas
Į Kauno rajone esantį Pociūnų aerodromą atvykusius žurnalistus pasitiko Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, žinomas politinis ir visuomenės veikėjas, 2007-2011 m. ir nuo 2015 m. - Prienų rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos narys.
Aerodrome įvyko neplanuota spaudos konferencija. A. Vaicekauskas trumpai supažindino žurnalistus su rajono problemomis, ateities planais, atsakė į žurnalistų klausimus. Merui nuo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus buvo įteikta kukli dovanėlė.
Po informatyvaus bendravimo su Prienų meru prasidėjo pažintis su Pociūnų aerodromu, čia dirbančiais aviatoriais. Apie tai žurnalistams pasakojo Kauno apskrities aviacijos klubo (KAASK) direktorius Vytautas Sabeckis. Dabar Pociūnuose veikia populiarus skraidymo centras, įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Aerodromas - valstybės nuosavybė, kurią pagal panaudos sutartį prižiūri Kauno parašiutininkų klubas, kurio viršininkas yra Kęstutis Milušauskas. Klubas vykdo šuolius iki 4000 m aukščio. Organizuojami apmokymai, šuoliai mėgėjams, stovyklos. Tradiciškai liepos mėnesį klubas organizuoja antrą pagal dydį Baltijos valstybėse parašiutininkų fiestą „Pociūnai Boogie". Tai profesionalių parašiutininkų šventė, kurios metu atliekama daugybė šuolių, vyksta filmavimai, peržiūros.
Čia skrydžius vykdo ne tik Kauno parašiutininkų klubas, bet ir Kauno apskrities aviacijos sporto klubas, UAB „Termikas", UAB „Sportinė aviacija ir Ko", UAB „Nerka", Kauno aeroklubas bei Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos orlaiviai. Periodiškai skraidyti aerodrome gali pilotai, turintys rašytinį Kauno parašiutininkų klubo viršininko leidimą arba naudotojo sutartį. Aerodrome skraido nedideli orlaiviai - maksimali masė 6400 kilogramų. Aerodrome yra modernus pakilimo - nusileidimo takas bei angaras, kuriame saugoma aviatechnika.
Pociūnuose vyksta parašiutininkų šuoliai, akrobatinių orlaivių skrydžiai, mėgėjų pilotų skrydžiai, parasparnių skrydžiai, kurių pakilimui naudojamas autoišvilktuvas, mokomieji skrydžiai, oro balionų skrydžiai.
Lietuviški sklandytuvai
Apie sklandytojų veiklą norėtųsi pakalbėti plačiau. Čia vyksta bandomieji sklandytuvų, kurie pakeliami orlaiviais bei autoišvilktuvais, skrydžiai. Nuo pat Pociūnų aerodromo įkūrimo čia vyksta Lietuvos, anksčiau ir Sovietų Sąjungos, sklandymo čempionatai. Klubas organizuoja įvairių klasių Lietuvos sklandymo čempionatus, turnyrą tragiškai žuvusio sklandytojo Antano Ruko taurei laimėti. Pociūnų aerodrome taip pat vyksta Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai: 2001 m. vyko Pasaulio moterų sklandymo čempionatas, 2004 m., 2007 m. ir 2009 m. - Europos vyrų sklandymo čempionatai.
Klube suteikiama galimybė sklandyti asmeniniais bei klubui priklausančiais sklandytuvais. Aviacijos klubas rengia apmokymus-stovyklas vaikams.
Šalia veikianti UAB „Sportinė aviacija" projektuoja ir gamina lietuviškus sklandytuvus. Gamykla buvo įsteigta 1969 m. Šiuo metu projektuojami ir gaminami sklandytuvai LAK-17, LAK-19, LAK-20. Įmonė turi partnerių įvairiose Europos šalyse - Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, JAV, Japonijoje, Australijoje. Apie tai žurnalistams išsamiai papasakojo įmonės generalinis direktorius Viktoras Ramonas.
Aviaturizmo centras
Pociūnų aerodrome taip pat įsikūręs aviaturizmo centras - su aviacija susijusių paslaugų kompleksas. Šalia aerodromo veikia viešbutis, kavinė „Debesota", turistams siūlomos aktyvios aviaturizmo pramogos: skrydis lėktuvu ar sklandytuvu, šuolis parašiutu. 
Taip pat nuo 2001 m. aerodromo angare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. 2008 m. surengtas elektroninės muzikos festivalis „Tundra". 2012 m. liepą iš aerodromo pakilo lėktuvas su „Žaislinių meškiukų desantu", kuris buvo išmestas Baltarusijoje ir sukėlė tarptautinį skandalą.
Taigi Pociūnai tapo ne tik garsi aviacijos vietovė, bet ir turiningo laisvalaikio praleidimo vieta. Kiekvienais metais vis atnaujinama ir gražėjanti klubo infrastruktūra yra viena geriausių ne tik visoje Europoje. Aerodromas skirtas aviatoriams, tačiau galima pasigrožėti sklandymu, parašiutininkų šuoliais, pakilti į pramoginį skrydį ar pailsėti gamtoje. Čia galima organizuoti renginį ar konferenciją, tai viena ramiausių ir įdomiausių vietų Kauno apskrityje. "Galima tik pasidžiaugti tokia aktyvia ir turininga Lietuvos aviatorių veikla Pociūnuose. Manau, kad tokio aviacijos centro galėtų pavydėti daugelis Europos šalių. Čia tikrai yra puikios sąlygos plėtoti įvairias aviacijos rūšis. Kaip buvęs malūnsparnio mechanikas pasigedau tik šių aviacijos "laumžirgių", - sakė kartu keliavęs žurnalistas ir rašytojas Vytautas Žeimantas.
Poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškė
Poetas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, augo ūkininko šeimoje - tarp devynių vaikų. Poeto Tėviškė - su savo Slyvyno kalneliu, Ilgapieve, Šeriuote ir Skrode, su maumedžiu pievoje, pasodintu poeto kartu su tėvu. Maumedžiu, kuris išliko po karo gaisro, sudeginusio namus. Su maumedžiu siejasi atmintis - ne tik žmonės, artimi ir tolimesni giminės, bet ir medžiai, kurie jungia prie šios žemės. Tėviškėje poetas „turi" du medžius - maumedį ir šimtametę obelį, kuri vienintelė likusi iš didžiulio sodo. Tarp šių medžių suposi poeto lopšys, kuriame visi poeto atsiminimai ir visas poeto gyvenimas. Savo gyvenimą tėviškėje rašytojas vadina „kaimiškaisiais universitetais": „Juose aš gavau viską: santūrią ir realią motinos meilę..., persisunkusį prakaitu ir nuovargiu visų žemės darbų ciklą, teisingumo, moralės ir etikos pagrindus." Karo metais sudegusi tėviškė ir motinos mirtis - skaudžiausi vaikystės prisiminimai. Galbūt dėl to pelenų motyvas dažnas poeto ankstyvoje kūryboje.
2013 m. Justino Marcinkevičiaus gimtinėje atidengtas paminklinis akmuo - Poeto atminimui įamžinti.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka
2012 m. rugsėjo 28 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje atvėrė duris Poeto Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys, į kurį tiesiai iš Vilniaus atkeliavo dalis poeto asmeninio archyvo ir daiktų: 2454 įvairūs dokumentai (knygos, periodiniai leidiniai, kvietimai, lankstinukai) lietuvių, rusų, anglų, prancūzų, vengrų, čekų, lenkų, vokiečių kalbomis, knygų lentynos, nuotraukos, medinės skulptūros ir daugybė kitų mažesnių ar didesnių relikvijų.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje esančiame Poeto Justino Marcinkevičiaus memorialiniame kambaryje susipažinome su čia saugoma poeto asmenine biblioteka, apžiūrėjome bibliotekos parengtą kilnojamąją parodą „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos", kurią išsamiai pristatė bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė.
Ekskursija „Senųjų Prienų beieškant"
Padėkoję bibliotekos darbuotojoms už šiltą sutikimą ir vaišes, eidami per Prienų miestą, dalyvavome ekskursijoje „Senųjų Prienų beieškant", klausėmės vyr. fondų saugotojos E. Juodsnukytės pasakojamų Prienų krašto - Suvalkijos ir Dzūkijos sankirtos - istorijos paslapčių... Kas mes? Kada ir kaip čia, abipus Nemuno, atkeliavome? Senoji piliavietė, dvaras, garsiosios XVII a. Prienų popieriaus dirbtuvės. Senųjų Prienų gatvių romantika: valdovo Kęstučio paminklas, Goldbergo alaus bravoras, kino teatras „Palás", spaustuvės, knygynai, bankai... Krašto asmenybės ir atmintis...
Aplankėme iškilius istorinius statinius: Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčią, LDK Kęstučio paminklą, Greimų tiltą, sinagogą...
Ganėtinai išalkome, tad skubame išsikepti duonos ir sudalyvauti edukacijoje „Duonos kelias iki stalo" Prienų krašto muziejuje...
Prienų krašto muziejus
Prienuose F. Martišiaus gatvėje įsikūręs Prienų krašto muziejus vykdo įvairias edukacijas: „Lino kelias iki staklių", „Auskit, vykit, mano rankos", „Žvakių liejimas" ir kitas. Vienoje ir iš jų - „Duonos kelias iki stalo"- sudalyvavome ir mes. 
Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga, veiksmais ir kalba iliustruoja valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas ir papročius. Pamatėme duonos kepimo procesą, susipažinome su istorija ne tik stebėdami, bet turėjome galimybę susiformuoti užminkytos duonos kepalėlius, sulaukėme iškepant ir iš muziejaus išsinešėme drobiniuose maišeliuose.
O kol duona kepė, vaišinomės lietuvišku kugeliu, kaip ir dera, paskanindami riebia grietine ir spirgučiais... Na, dar spėjome apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, gražią aplinką, kurią puošia įspūdingi medžio dirbiniai.
Sotūs ir nešini kvapnia šviežiai iškepusia duona, vykome į dar vieną susitikimą - mūsų laukė Jiezno Šv.Mykolo Arkangelo ir Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas teol. mgr. kun. Rolandas Bičkauskas. Jiezno ežero šiauriniame krante stovinti bažnyčia - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Plačiai atvėręs vartus, klebonas pakvietė vidun. 
Antano ir Teresės Pacų iniciatyva 1768-1772 m. bažnyčia buvo padidinta, išpuošta freskomis, po 1876 m. restauruota sieninė tapyba. 1974-1988 m. klebonas Bronius Bulika (1923-1988) atnaujino bažnyčią, sutvarkė aplinką, šventoriuje pastatė kryžių (prie jo palaidotas). Klebonas papasakojo freskų piešimo meno subtilybes, kartu nusileidome rūsin. Požemiuose palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai.
Yra dailės kūrinių, tarp jų Nikodemo Silvanavičiaus „Mykolas Arkangelas" (1875 m.).
Na, ir paskutinis itin informatyvios mūsų edukacinės kelionės akcentas buvo Stakliškėse.
Aleksandras Sinkevičius
Gilias tradicijas turinti Stakliškių midaus gamykla įsikūrusi Stakliškėse. Čia gilų pėdsaką yra palikęs Aleksandras Sinkevičius, kuris anksčiau veikusiame alaus bravore inicijavo midaus gamybą. Jis tapo „Stakliškių midus" įkūrėjas, lietuviško midaus receptūros atkūrėjas.
Aleksandras Sinkevičius gimė 1908 metais Intuponių kaime, Aukštadvario valsčiuje. 1930 m. baigė mokyklą, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1931 - 1934 m. įsitraukė į visuomeninę veiklą, redagavo leidinius, spaudą.
Mokėsi ir aludarystės amato „I. B. Volfo ir Engelmano" gamykloje Kaune. 1939-1942 m. studijavo Kauno universitete maisto technologo specialybę. 
A. Sinkevičiaus gyvenimas yra paženklintas ir sovietinės represijos, buvo ištremtas į Vorkutą. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl pradėjo dirbti alaus pramonėje.
Norėjo atkurti nespirituoto senovinio lietuviško midaus receptą. Didžiosios Lietuvos alaus ir degtinės daryklos nenorėjo gaminti lietuviško midaus. A. Sinkevičius surado mažą alaus daryklą Stakliškėse - „Gintaras". Taip 1959 m. A. Sinkevičius pradėjo dirbti Stakliškių alaus darykloje technologu. Pirmoji lietuviško midaus „Dainava" buvo pagaminta 1959 m. rugsėjo 8 d. Vėliau trisdešimt metų sėkmingai gamino lietuvišką midų. Jis mirė 1989 metais.
Stakliškių midaus gamykloje
Dalyvavome ekskursijoje ir degustacijoje midaus gamykloje. Kaip ir kiekvienoje mūsų apsilankymo vietoje, buvome laukiami ir šiltai sutikti. „Stakliškių midus" - Europos Sąjungoje saugomas produktas, įtrauktas į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą. 
Susipažinome su čia gaminamu plačiu midaus asortimentu, istorija, garbingais apdovanojimais. Nors bandėme iškvosti, gamybos paslapčių šeimininkai neišdavė.
Suprantama, mums sudarytos kelionės programos laiko limitą paskutiniame etape gerokai viršijome, bet išsiskyrėme itin šnekūs, šypsodamiesi...
Rubrika LŽS ir NŽKA renginiai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-01-05 14:55
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media