LŽS ir NŽKA renginiai

Meno kūrėjas Juozas Elekšis gimė Lėlaičių k., Mažeikių r., žurnalistų sąjungos narys, meno kūrėjas. Baigė Viekšnių vid. m., Vilniaus ped. institutą. Dirbo įvairų žurnalistinį darbą, parašė 18 knygų, eilėms sukurta arti 300 dainų. Su jomis Ventukai (v. R. Dievinas) tapo konkursų Duokim garo, Nacionalinė muzikos lyga, nugalėtojais, gavo Auksinę paukštę. Jos skambėjo Dainų dainelėje, „Siemens arenoje" Kauno halėje, televizijoje, radijuje, yra Subatvakario, Žvangulio, Šeimynos, Tyklės, Kanklių, Taurakalnio choro, Akmenės, Biržų, Elektrėnų, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Telšių, Ukmergės, Vilniaus kolektyvų, taip pat profesionalų Vytauto Kurnicko, Aušros Liutkutės, Jolantos Čiurilaitės, Danutės Dirginčiutės ir kt. repertuaruose. Populiarios J. Gaižausko Jurginės, Tėvynė, I. Petrošiaus Ainių daina, Dainuokim, žemaičiai, Antano Erlicko Ilgesys, Raganiukė, Vytauto Mykolo Dar nesakom sudiev ir paties J. Elekšio - Pakelkim bokalą. Rašo straipsnius Gydytojų žiniose, Moksle ir gyvenime, Mokslo Lietuvoje, Lietuvos aide, Labas, Žemaitija, Gimtinėje.

Svarbiausi kūriniai: Aš mačiau, Takeliai tėvų čia susipynė, Dutūkstantųjų miražai, Kur vedi, pagunda. Su Ipolitu Petrošiumi išleido: Bažnytkaimio votyva (giedota Romoje, Panteone), Žemaitiška votyva (pristatant Telšių katedroje, mišias aukojo J. E. Antanas Vaičius), Šv. Kazimiero votyva, su Vytautu Kunicku - Toli, toli, Vilimu Malinausku - Mūsų vasara, Jurgiu Gaižausku - Metai, Jurgiu Gaižausku, Sonata Tamašauskaite ir Ipolitu Petrošiumi - Iliuzijų valtelė, Jonu Šukiu - Dainų sietuva, Vitaliu Emilijum Petroniu - Deimantinis tostas. Dainas dar kūrė Raimondas Dievinas, Vaidevutis Tautavičius, Tadas Daškevičius, Ramūnas Teniukas, Albinas Batavičius, Antanas Jonušas, Leonas Pranulis, Andrius Petrošius ir kt.

JT, Pasaulio sveikatos organizacijos, LR SAM, Žurnalistų s-gos ir AIDS centro konkurso laureatas (2005), LR SAM ir Žurnalistų s-gos konkurso III v. laimėtojas (2007), Sveikatos apsaugos ministerijos konkurso laureatas (2008) Tėvynės pažinimo draugijos premijos laureatas (2008), įtrauktas į Amerikos biografijos instituto International Who's Who of Twentieh Century Achievement ir Kas yra kas Lietuvoje enciklopedinius leidinius.

Savo aštuoniasdešimtmetį pažymėjo ir Mokytojų namų svetainėje, kur pristatė savo 18-ąją knygą Kur vaikystės upė teka.

Mokslų daktaras Vincentas Korkutis gimė Senojoje Varėnoje. Nuo 1993 m. gamtos mokslų daktaras, Valstybinės premijos laureatas (1980). Tenisininkas, teniso teisėjas, visuomenininkas, teniso istorikas, inž. geologas. Pirmąją kygą apie sportą Vilniaus universitete išleido būdamas studentas dar 1955 metais.

1955 baigus VVU su kurso draugais teko išvykti į Vakarų Sibiro geol. tarnybą, dirbti inž. geol, darbą Kalnų Altajaus taigoje.

Grįžus į Lietuvą 1959 1967 m. teko dirbti Lietuvos geol. tarnybos Žemaitijos naftos paieškų vyr. geologu Karaliaučiaus srityje ir Lietuvos vakariniuose rajonuose. Betarpiškai prisidėjo prie naftos atradimo Gusevo, Kybartų ir Gargždų lokaliose struktūrose. Paskelbta per 100 mokslinių straipsnių. Parašė knygas: „Baltijos baseino kambro dariniai", V., 1971; „P. Pabaltijo apatinio paleozojaus naftingų nuogulų litografija ir facijos" (su kt. Maskva, 1972); „Mineralų pasaulyje" 1980. Už 1968-1978 m. darbų ciklą „P. Pabaltijo apatinio paleozojaus nuogulų litologija, facijos ir paleogeografija" (su kt. suteikta 1980 m. Lietuvos valstyb. mokslo premija). 2007 m. išleido knygą „Karavanų keliais" apie 3-jų metų nelengvą geologinių naftos paieškų darbą Arabijos pus. dykumoje. 1995 m. parengė ir išleido knygą „Lietuvos tenisui - 75 m." Dienraščiuose paskelbė daugiau kaip 300 straipsnių.

Nuo 1948 m. susižavėjo fotografija. Pirmąsias personalines parodas parengė 1956 1957 m. dirbdamas Vakarų Sibiro ekspedicijoje. Yra surengęs per 25 personalines fotoparodas, iliustravęs knygas „Mineralų pasaulyje", A. Fersmano „Įdomioji mineralogija", „Lietuvos tenisui - 75 m", „Karavanų keliais", fotoalbumus „Gift of Vilnius" apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius, išleistas Čikagoje 1991 m. ir „B. Brazdžionis sugrįžo į Lietuvą" bei kitus.

Meno kūrėjas Stasys Lipskis gimė Kuršėnuose. Baigęs Kuršėnų darbo jaunimo vidurinę mokyklą, dirbo įvairiose prekybos, statybos ir kultūros įstaigose. Turėdamas trejų metų darbo stažą, įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. Po metų perėjo į neakivaizdinį skyrių ir pradėjo dirbti žurnalistu. 1967 m. baigė šio universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, įgydamas žurnalisto diplomą. Dirbo įvairų žurnalistinį darbą, taip pat dirbo Lietuvos kino studijoje vyriausiuoju redaktoriumi, vėliau - vyriausiuoju redaktoriumi Lietuvos valstybiniame kinematografijos komitete. Taip pat dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje literatūriniu konsultantu.

Kritikos straipsnius pradėjo spausdinti 1963 metais. 1972 m. išėjo pirmoji penkių apmąstymų apie gyvenimą ir literatūrą knyga „Dialogas su herojumi." Išleido kritikos knygas „Šiuolaikinės apysakos horizontai", „Kostas Korsakas", „Nuo kaimo iki miesto." Parašė ir išleido dokumentines apybraižas „Apyaušrio blyksniai", „Ten, kur Venta", „Spindėjo beržas tolumoj", „Paulius Širvys." Parašė scenarijus dokumentiniams kino filmams apie E. Mieželaitį ir J. Avyžių.

S. Lipskis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

1991 m. įkūrė savo individualią leidyklą „Žuvėdra", kurioje iki šiol išleido apie tris šimtus knygų. Išleistų knygų tarpe - žinomų lietuvių rašytojų J. Mikelinsko, V. Dautarto, A. Pociaus, E. Mieželaičio, P. Širvio, S. Nėries, J. Vaičiūnaitės, J. Macevičiaus, G. Iešmanto, R. Kašausko, J. Strielkūno, M. Sluckio, R. Sadausko bei kitų autorių kūriniai.

Leidyklai laimėjus įvairius leidybos konkursus, S. Lipskis parengė ir išleido keliolika reikšmingų leidinių: „Laimonas Noreika gyvenime, scenoje, ekrane", „Kuršėnų enciklopedija", Eugenijos Šimkūnaitės kūrybinio palikimo trys knygos, Šiaulių rajono kultūrinės veiklos monografija „Prie Ventos ir Dubysos", R. Klimavičiaus mokslinis leidinys apie Vasario 16-osios Akto paieškas, rusų meilės lyrikos keturių tomų serija ir kt.

Plačiau apie „Žuvėdros" leidyklą žr. Internetinėje svetainėje - www. zuvedra. lt.

Docentė, mokslų daktarė, nusipelniusi teatro veikėja, menotyrininkė Danutė Kadžiulytė buvo labai nekalbi. Tik tiek apie save ji tepasakė.