2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: Sėkmingai užbaigtas Pasaulio lietuvių metams skirtas žurnalistų projektas „Lietuviais esame mes gimę!“

2019-12-21
 
Iš kairės - Dainius Radzevičius, Vytautas Jonas Juška, Dalia Henke. Lilija Valatkienė. Vytauto Žeimanto nuotrauka

Iš kairės - Dainius Radzevičius, Vytautas Jonas Juška, Dalia Henke. Lilija Valatkienė. Vytauto Žeimanto nuotrauka

Vytautas Žeimantas

 

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko LŽS ir NŽKA narės Lilijos Valatkienės fotografijų parodos „Lietuviais esame mes gimę!" pristatymas. Kartu buvo surengta vieša diskusija su buvusiu ilgamečiu Australijos lietuvių bendruomenės pirmininku, kurtūrologu, Globalios Lietuvos apdovanojimo 2019 m. laureatu Vytautu Jonu Juška apie lietuvius ir lietuvybę šiuolaikiniame pasaulyje. 
Vakarą vedė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
Šią parodą ir diskusiją Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija kartu su Lilija Valatkiene ir Vytautu Jonu Juška skyrė ypatingai progai - 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kurios dėka buvo įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė. 
Renginio aktualumą didina ir tai, kas šiuos metus Lietuvos Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių bendruomenės metais.
„Kolegės Lilijos Valatkienės paroda ir Vytauto Juškos rengiamos diskusijos sulaukė didelio susidomėjimo Alytuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, kitur. Renginys atkeliavo ir į Vilnių. Pasaulio lietuvių metų baigiamasis akordas vyksta dabar jaukioje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, - pradėdamas renginį sakė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.
Kolegės Lilijos Valatkienės žodis
Lilija Valatkienė atskleidė, kaip Lietuvos žurnalistų sąjungoje kilo sumanymas padaryti kūrybinį darbą: sujungti du žanrus - fotografijų parodą ir paskaitą ta pačia pasaulio lietuvių tematika. 
Parodoje dokumentinės fotografijos sudėtos koriuose. „Juk būtent į juos bitės suneša visą savo gėrį, talentą, grožį. Tai - simbolis. Pasaulio lietuviai ir yra tos bitės, kurios turėtų grįžti į Lietuvą, tačiau dalis tų žmonių jau niekada nebegrįš. Jie tiesiog jau palaidoti svetimose šalyse", - jautriai kalbėjo fotomenininkė.
Fotografijos parodai sukauptos iš įvairių šalių archyvinės medžiagos, daug atsiuntė ir patys žmonės, taip pat talkino Vytautas Juška. Kiekviena nuotrauka - įvairių laikotarpių emigracijų dokumentika. Iš nuotraukų matosi, kad ypač katorgiškas gyvenimas teko pirmajai emigrantų bangai, atsiradusiai po baudžiavos panaikinimo.
Kolegė Lilija Valatkienė, pristatydama savo fotografijų parodą, pabrėžė, kad ją sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje autorė, naudodamasi archyvų nuotraukomis, sukūrė įdomius fotopasakojimus apie pirmąją lietuvių emigrantų bangą. Antrojoje dalyje rodomos autorės fotorefleksijos, atspindinčios aplankytas vietas bei sutiktus žmones.
Dabar Lilija Valatkienė jau žinoma žurnalistė, fotomenininkė, LŽS narė. 2015 m. jai suteiktas valstybės pripažintos meno kūrėjos statusas. Baigusi žurnalistiką Vilniaus universitete, ji stažavosi Norvegijoje, Fredrikstado institute. Dirbo laikraščiuose „Vakarinės naujienos", „Lietuvos rytas", buvo žurnalų „Stilius" ir „Stilius PLIUS" įkūrėja ir vyriausioji redaktorė. Šiuo metu fotomenininkė vykdo kelis kūrybinius projektus, skirtus Pasaulio lietuvių metams, skaito paskaitas, iliustruoja knygas, rašo straipsnius apie Lietuvos menininkus bei aktyviai dalyvauja parodose. Jau surengė per dvidešimt personalinių fotografijos ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Jungtinės Karalistės, Ukrainos, JAV, Baltarusijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Australijos privatūs kolekcininkai.
Vytauto Juškos žodis
Vytautas Juška kreipėsi į susirinkusiuosius rankose laikydamas Lietuvių Chartą ir klausdamas: ar jūs esate skaitę Lietuvių Chartą? Vytauto Juškos nuomone, 13 aiškių Chartos punktų atsako į šiandienos sumaišties klausimus, atsako ir į tai, kodėl mes nesutariame ne tik su valdžia, bet ir patys su savimi. Jis teigiė, kad Chartą perskaitę skaudžiai atrasime kiek beprasmių patirčių iš svetur bandėme prijaukinti Lietuvoje, kiek Europos Sąjungos projektų, metodikų už milijonus esame prisikūrę, o juk esminius tautinio identiteto dalykus jau turime sukurtus, tiesiog juos esame padėję į užmaršties archyvą. Dulkes nupučiame sukakčių proga.
Vytautas Juška atskleidė Lietuvių Chartos prasmę: tai tvirtas moralinis pagrindas kiekvienam lietuviui. „Nepriklausomybę atgavusi Lietuva blaškosi ieškodama savo vertybių, neturi aiškaus stuburo, išsikelia globalios Lietuvos šūkį ir niekuo nebeišsiskiria iš kitų. Mūsų valdžiai pakaktų realiai, o ne tik minėjimuose atsigręžti į Lietuvių Chartą ir nebereiktų klaidžioti", - teigė Vytautas Juška. 
„Labai norėčiau, kad stiprintume savo valstybę, o ne statytume kitas", - sakė Vytautas Juška. Pasak jo, pagal Chartą gyventi yra sunku, bet ji yra tikras vertybių aruodas. Lietuvos išskirtinumas ir stiprybė būtų žymiai didesnė, jei šis dokumentas taptų valstybės vertybių pamatu.
Vytautas Juška turi moralinę teisę taip kalbėti. Jo visas gyvenimo kelias yra skirtas Lietuvai, lietuvių tautai. Nors gimė jis ne Lietuvoje, o 1953 metais Jungtinėje Karalystėje. 1960 m. emigravo į Australiją. Baigęs Melburno Viktorijos universitetą, visą laiką skyrė visuomeniniam, kultūriniam bei politiniam darbui Australijos lietuvių bendruomenėje, daug metų buvo šios bendruomenės pirmininksas. Puoselėjo akademines Baltijos šalių studijas Makvorio universitete, rengė ir vedė radijo laidas lietuvių kalba, rašė į lietuvišką spaudą, tyrinėjo Australijos lietuvių problemas, skaitė paskaitas Lietuvių bendruomenėje bei tarptautinėse konferencijose. Vadovavo įvairioms Australijos organizacijoms. Į Lietuva grįžo 2011 metais, atkūrė Lietuvos pilietybę. Šiuo metu puoselėja kultūrinę veiklą, dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, dirba su Pasaulio lietuvių bendruomenėmis bei lietuviškomis kultūrinėmis organizacijomis.
Lietuvių Charta
1949 m. birželio 14 d. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas parengė ir Ausburge išleistame leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė" paskelbė dokumentą - simbolinį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės steigimo aktą, išreiškiantį lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Ką skelbia Lietuvių Charta? Manau, kad ją dertų paskelbti visą, kad visi kolegos žurnalistai galėtų ją naudotis savo darbe. Štai Lietuvių Chartos 13 punklų:
1. Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. 
2. Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume. 
3. Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė. 
4. Šeima yra tautos gyvybė. Lietuvis kuria lietuvišką šeimą.
5. Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą. Apreikšdama tautos genijų, tautinė kultūra įneša savaimingą indėlį į visuotinius žmonių giminės laimėjimus. Kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei kultūrai. 
6. Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę. 
7. Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju. 
8. Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas. 
9. Mūsų tėvų kovos ir aukos dėl lietuviškos knygos yra testamentinis įpareigojimas visoms Lietuvių Tautos kartoms. Lietuvis organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį. 
10. Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims. 
11. Tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė. Lietuvis ugdo tautinį solidarumą. Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan kiekvienas lietuvis moka nuolatinį tautinio solidarumo įnašą. 
12. Lietuvio tautinės spalvos: geltona - žalia - raudona. Lietuvio tautinė šventė - Vasario 16-oji. Lietuvio šūkis: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!".
13. Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato artimo meilė ir pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui".
Rubrika LŽS ir NŽKA renginiai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-01-04 14:47
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media