LŽS ir NŽKA renginiai

Kaip išgyventi pagal meno rinkos taisykles ir neprarasti ryšio su vidine kūrybos versme? Ar derybos dėl kainos gali pažeminti menininką?  Spontaniškas ar suplanuotas kelias geriau veda į kūrybos viršūnes? Kodėl mūsų  kultūros politika paženklinta daugybe klaidų ir nesusipratimų?

Šias ir daugybę kitų temų tarp šviesiomis spalvomis nutapytų aguonų,  sapnų ir gyvenimo kelių aptarinėjome su žinomu tapytoju, scenografu ir freskos meistru Vytautu Poška, beje, sukūrusiu ir Valdovų rūmų įėjimą puošiantį saulės laikrodį.

Susitikimo pradžioje menininkas įtraukė į šiltą pokalbį apie likimą, apie savo mokytojus ir įkvėpėjus, ir žinoma, kasdienybę - nuo dailės pamokų, plenerų įtakos kūrybai iki ambicingų ateities projektų. Vytautas prisiminė vieno jauno japono tapytojo sprendimą: menininkas, dienos metu dirbantis dizaineriu, savo laisvalaikį skiria tapybai, į kurią neria su visišku atsidavimu. Jo tikslas - pasiekti tokį meistriškumo-populiarumo lygį, kai jo paveikslai bus parduodami bent už 20 tūkst. JAV dolerių, ir galės ramiai atsisakyti ligšiolinio darbo. Jei nepavyks - ką gi, bent buvo pabandyta, senatvėje neteks gailėtis dėl pražiopsotų galimybių...

Pats Vytautas, paklaustas, ar tikrai jo darbai atspindi šviesą ir optimizmą, bent toks įspūdis susidarė apžiūrinėjant paveikslus, pripažino, kad taip ir yra. Žinoma, keletas darbų sukurta ir tamsesniu periodu, pavyzdžiui 2013 m. tapytas autoportretas, tačiau dauguma drobių akį džiugina šiltomis, šviesiomis spalvomis. 

LŽS Vilniaus skyriaus pokalbių klubo inf.