2017 m. gegužes 27 d., Šeštadienis

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos šventė – Kudirkos Naumiestyje

2017-05-15
 
Po Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų įteikimo. Iš kairės_Henrikas Vaitiekūnas, Jolanta Mažylė, Laima Lingytė, Giedrimė Didžiapetrienė ir Dainius Radzevičius. Vytauto Žeimanto nuotrauka

Po Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų įteikimo. Iš kairės_Henrikas Vaitiekūnas, Jolanta Mažylė, Laima Lingytė, Giedrimė Didžiapetrienė ir Dainius Radzevičius. Vytauto Žeimanto nuotrauka

 

Vytautas Žeimantas

 

Šešupės ir Širvintos santakoje

Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos šventę buvo nutarta surengti Kudirkos Naumiestyje, mieste įsikūrusiame Šešupės ir Širvintos santakoje, visai šalia Lietuvos-Rusijos sienos, mieste, kuriame labai gerbiamas publicisto, rašytojo, tautinio atgimimo skleidėjo Vinco Kudirkos atminimas.

Džiugi buvo šventė. Ten važiuodamas maniau, kad Kudirkos Naumiestis, kažkur šone, pasienyje, o pasirodė, kad vos ne Lietuvos širdyje. Juk sugužėjo kolegos iš visų kraštų: Vilniaus ir Kauno, Klaipėdos ir Elektrėnų, Vilkaviškio ir Pasvalio, Marijampolės ir Trakų... Ir, aišku, šeimininkai šakiečiai... O dar tas pavasariško oro puikumas...

Buvo gera proga ir rimtai padiskutuoti apie žurnalisto duonos skalsumą bei kartumą, pabendrauti su seniai matytais ir nematytais kolegomis, susipažinti su turtinga šio krašto istorija, paminklais. Juk gėda pasakyti - Kudirkos Naumiestyje buvau pirmą kartą.

Šventę surengė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Vinco Kudirkos muziejus ir Šakių rajono "Laikraščio Valsčius" redakcija.

 

Vinco Kudirkos muziejuje - modernumas ir klasika

Šventiniai renginiai prasidėjo Vinco Kudirkos muziejuje. Po kelionės, kojoms pramankštinti ir akims paganyti, buvo surengta ekskursija po muziejų. Jo ekspoziciją pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Anot B. Kulnytės, Vinco Kudirkos svajonė buvo atkurta Lietuvos valstybė, todėl atnaujinto muziejaus salėse pristatoma reikšminga, su Lietuvos istorija ir etnografija susijusi medžiaga.

Muziejui pradžią davė pirmasis eksponatas - albumas, kuriame buvo įkjijuotos laikraščių bei žurnalų iškarpos, susijusios su Vinco Kudirkos gyvenimu. Tai buvo 1959 metais Vinco Kudirkos vidurinėje mokykloje. Lietuvių kalbos mokytojos Natalijos Manikienės rūpesčiu ekspozicija plėtėsi, o jau 1989 metais šis mažas mokyklos „muziejėlis" tapo Maironio literatūrinio muziejaus filialu. Kadangi medžiagos apie Vincą Kudirką buvo surinkta daug, tai buvo nutarta statyti muziejui naują pastatą. Buvo sukurtas Vinco Kudirkos fondas. 1998 m. rugsėjį muziejus tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu ir tų pačių metų gruodyje atvėrė duris lankytojams.

Dabar muziejaus ekspozicija suskaidyta į pirmą ir antrą aukštus. Pirmas aukštas išlaiko labiau klasikinę stilistiką, būdingą Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuriam ir priklauso Vinco Kudirkos muziejus. Čia matome ir Kudirkos Naumiesčio istoriją. Gausią ikonografinę ir istorinę ekspoziciją, be abejo, pagyvina XIX a. pabaigos tradicinė zanavykų apranga.

Antrojo aukšto ekspozicija skirta V. Kudirkos gyventam laikotarpiui, knygnešystės ir XIX a. antros pusės tautinio judėjimo veikėjų - varpininkų - istorijai. Būtent jie subrandino lietuvių tautą laisvės ir nepriklausomybės siekiui.

„Antrame muziejaus aukšte jūs pateksite į savotišką labirintą, vesiantį jūs knygnešių keliais. Juk XIX a. pabaiga ir buvo toks labirintas, per kurį reikėjo eiti, atrasti duris ir pro jas išeiti į nepriklausomybę", - sakė B. Kulnytė.

Be abejo, antras muziejaus aukštas - šiuolaikiškesnis. Jame mes pamatėme ir tris terminalus, kuriuose elektroniniu būdu buvo galima pavartyti „Varpą", „Ūkininką", kitus ano meto leidinius.

Tarp muziejaus eksponatų - 1863 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje išleista maldaknygė, kurią V. Kudirka padovanojo savo šeimininkės Naumiestyje Petronėlės Krūzaitienės dukrai Marijai, taip pat V. Kudirkos vertimų rankraščiai: Georgeʼo Gordono Byrono „Kaino", Friedricho Schillerio „Orleano mergelės" ir „Viliaus Telio" vertimai į lietuvių kalbą.

"Muziejuje vyksta ir edukaciniai užsiėmimai. Jų metu kalbame apie Vinco Kudirkos asmenybę, „Varpo" įkūrimą, apie lietuviškos spaudos draudimą, gausų knygnešių būrį Sūduvos krašte", - teigia  muziejininkė Irena Zinkevičienė.

 

Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų įteikimas

 

 

Muziejaus salėje iškilmingą prestižinių Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų įteikimo ceremonija pradėjo poetine kompozicija "Pabusiu - pabūsiu - pajusiu", kurią mums suvaidino Šakių "Žiburio" gimnazijos Dramos studijos mokslieviai, vadovaujami mokytojos Vilijos Meškaitienės.

Prisipažinsiu, šakiečiai moksleiviai labai maloniai nustebimo. Manau, kad ne tik mane, nes susilaukė labai garsių, ilgai trunkančių plojimų. Jaunimas sužavėjo ne tik vidine energija, temperamentu, drąsa, motyvuotai mobilia scenine laikysena, bet ir šmaikščių žodžiu, vidine satyra, pilietišku publicistiniu mąstymu. Tiesiai šviesiai kalbant - išmaudė mus žurnalistus, parodydami tai, kuo dabartinei žurnalistikai nederėtų didžiuotis. Ačiū "Žiburio" gimnazijos moksleiviams, ačiū jų mokytojai Vilijai Meškaitienei, ačiū ir tam (ar tiems), kurie sukūrė toki gyvą publicistinį scenarijų.    

Oficialiąją premijų įteikimo ceremoniją pradėjo LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis suteikė žodį abiejų premijų skyrimo vertinimo komisijos pirmininkui televizijos žurnalistui Henrikui Vaitiekūnui. Jis ir paskelbė abiejų premijų laureatus.

Vinco Kudirkos premija buvo įteikta Lietuvos televizijos režisierei Laimai Lingytei už dokumentinio filmo "Odė Lietuvos baletui" scenarijų ir režisūrą.

Vytauto Gedgaudo premija buvo apdovanota VU Komunikacijos instituto Žurnalistikos instituto docentė Jolanta Mažylė už monografiją "Žiniasklaidos atskaitingumas ir žurnalisto atsakomybė" bei patarųjų laikų autorines publikacijas.

Plačiau apie dvi šių metų laureates ir joms įteiktas garbingas premijas skaitykite LŽS svetainės rubrikoje "Aktualijos". Todėl nesikartosiu.

Abi laureates sveikino Šakių rajono savivaldybės ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos vadovai, kolegos ir bičiuliai.   

Anot D. Radzevičiaus buvo atiduota ir viena skola:  2007 m. Vinco Kudirkos premijos laureatai Aurelijai Arlauskienei buvo įteiktas V. Kudirkos medalis.  Tai įvyko todėl, kad anksčiau tokių medalių iš viso nebuvo. Juos pradėjo gaminti tik pastaraisiais metais. Tačiau, anot D. Radzevičiaus, visi anksčiau apdovanotieji Vinco Kudirkos premija gaus iš neseniai pagamintus specialiai tai progai skirtus medalius.

Žodžio paprašiusi "Laikraščio Valsčius" redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė padovanojo Dainiui Radzevičiui marškinėlius su Vinco Kudirkos portretu.

Oficialiają dalį baigė kolega Henrikas Vaitiekūnas, pakalbėjęs apie žurnalistinę virtuvę, žurnalistų santykius su visuomene. Kalbėjo įtaigiai, jautėsi, kad ilgametė praktika prieš televizijos kameras ir  dėstytojo patyrimas suteikė jam gerą galimybę žodžiu valdyti auditoriją. Klausytume kolegos Henriko ir ilgiau, bet jis pats pareiškęs, kad "galėčiau kabinti makaronus ir ilgiau", to nepadarė, susilaukdamas nuoširdžių katučių.

Pasigardžiavimui išklausėme ir Jono Meko eilėraštį "Vilkas", kurį sakyčiau profesionaliai padeklamavo Šakių "Žiburio" gimnazijos Dramos studijos skaitovas  Domantas Starkauskas (vadovė Vilija Meškaitienė).

 

Po Kudirkos Naumiestį

 

Vėliau visi susirinkome prie  Vinco Kudirkos paminklo. Čia mūsų laukė nauja atrakcija: visi renginio dalyviai, D. Radzevičiaus parežisuoti, sustojo taip, kad iš viršaus būtų matomas žodis LAISVĖ.  Visa tai buvo filmuojama dronu. Pasijutau tarsi patekęs į artisto kailį. Buvo įdomu.

Pietus valgėme pas svetingąjį Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios kleboną Donatą Jasulaitį. Čia paaiškėjo ir viena nežinoma aplinkybė - kartu su mumis iš Vilniaus važiavęs kolega Algimantas Jasulaitis yra klebono brolis.

Po pietų toliau buvome svetingojo klebono D. Jasulaičio globoje. Jis mums parodė bažnyčią, papasakojo jos ilgametę istoriją, įdomiai kalbėjo ir apie bažnyčios bei visuomenės santykius.

Po to buvo ekskursija po Kudirkos Naumiestį - nuo muziejaus pro gimnaziją iki pasienio ir Vytauto paminklo, beržų alėja iki Vinco kudirkos kapo, pro Sederevičiaus garsiuosius arklius iki Širvintos muziejaus.

 

Kolegų atsiliepimai

 

Reportažo pabaigai pateiksiu keletos kolegų atsiliepimų.

Kolegai Zinui Sabui (taip prisistatė LŽS svetainėje) nepatiko, kad šventė bus Kudirkos Naumiestyje: "Gal reikėtų laikinai įšaldyti nario mokesčio mokėjimą, palaukti, kol Lietuvos žurnalistų sąjunga surengs pėstiesiems nariams prieinamą renginį, į kurį nuvyktume sostinės visuomeniniu transportu? O gal ir pati sąjunga ketina persikraustyti į Abromiškes?".

Kolega Zinas Sabas parašė piktoką komentarą. Nors galėjo paskambinti į LŽS būstinę ir užsiregistruoti į kelionę. LŽS skyrė didelį 50 vietų autobusą - važiavo visi, kas panorėjo. Anot šiai kelionei vadovavusio LŽS Senjorų klubo pirmininko Ipolito Skridlos, dar kelios vietos autobuse buvo laisvos. 

Kolegė Vaiva Ridikaitė-Žukienė: "Buvo šauni šventė, įstabiai pavasariška diena ir nepakartojamo žavesio žmonės. Visa tai - Kudirkos Naumiestyje. Visiems siūlau dažniau pavažinėti po Lietuvą - neįsivaizduojat, kokių nuostabių žmonių rasite".

Kolega Algirdas Matulevičius: "Visą gyvenimą domiuosi ir tyrinėju Mažąją Lietuvą. O nuo čia ji ranka pasiekiama. Gaila, kad sunyko už Šešupės buvęs Širvintos miestelis. Džiugu, kad čia taip garbingai saugomas Vinco Kudirkos atminimas".

Kolegė Rita Baltušytė: "Abu Kudirkos - Vincas ir Simas yra mano mylimi lietuviai. Bet Vincas - mylimesnis, kaipo didysis žurnalistikos mokytojas, jau nekalbant apie visa kita".

Kolegė Daiva Červokienė: "Ačiū kolegoms už puikius įspūdžius, malonų pasidairymą po Lietuvą. Išskirtinis dėkui darniam "Laikraščio Valsčius" kolektyvui, jo redaktorei Giedrimei Didžiapetrienei už ryžtą ir gerą šventę".

Kolega Albertas Vaidila: Gerai, kad pajudėjome iš Vilniaus. Lietuva pilna atradimų, Kudirkos Naumiestyje - juolab. Miestas visas pilnas sena istorija".

O kolega Romas Adomas Vorevičius klausia "Gal kas žinote, kur galima pažiūrėti filmuotą mūsų vaidinimą ,,Laisvė"? Kas jam gali atsakyti? Aš irgi iš viršaus saves nemačiau. Matyt, reiktų kokią dieną šį filmą parodyti ir Žurnalistų namuose.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-05-15 13:08
 
Share |
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Giedrimė

2017-05-18 07:33

Ačiū už solidų straipsnį! Smagu, kad mūsų miestas paliko įspūdį - tai labai svarbu mūsų žmonėms, kurie stengiasi, bet lieka nepastebėti, o respublikinėje spaudoje dažniau įvardijami tik kaip girtuokliai ir žulikai. Nemanykite, kad prie žmonių nevilties neprisideda žiniasklaida! Tai planavau pasakyti per Spaudos dieną, bet nenorėjau gadinti nuotaikos. Vaikai viską pasakė!
Su geriausiais linkėjimais – Giedrimė

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aldona A.

2017-05-17 17:04

Ačiū Vytautui,
dar kartą išgyvenau malonius įspūdžius iš Kudirkos Naumiestyje surengtos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. Puiku. Mane sužavėjo to krašto lygumų įdirbtos dirvos kiek akys užmato. Kai visoje Lietuvoje taip bus, gyvensim kaip austrai...Malonūs, darbštūs suvalkiečiai - šaunuoliai! Kasmet reikėtų
Spaudos atgavimą minėti vis kitame rajone. Juk tiek daug vietovių žinom tik "teoriškai".
Sėkmės Vytautui ir kitiems kolegoms, vykusiems draugia.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aura

2017-05-16 13:28

Daugiau tokių kelionių!!!!!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2017-05-15 15:51

Ačiū kolegoms už gerą nuotaiką.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Algirdas

2017-05-15 13:30

Buvo miela kelionė. Ačiū visiems.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media