Aurelija Arlauskienė
Po Rasų kapines, taigi vienas svarbiausių ir seniausių kapinių Lietuvoje, pasivaikščiojome su istorike, publiciste, kolege, LŽS nare Vida Girininkiene.
Savaime suprantama, kad per kelias valandas nei išgirsti visos kapinių istorijos (kitais metais sukaks 225 metai, kaip jos buvo įsteigtos), nei apeiti daugiau kaip 10 hektarų (tiek užima Rasos) yra tiesiog neįmanoma.
Mes gi to nei planavom, nei tikėjomės - atėjome paklausyti išskirtinio Vidos pasakojimo, kuriame dominavo ne atskiros kapavietės, o čia palaidotų asmenybių ryšys su jų gyventa epocha.
Įspūdį stiprino ne tik Vidos įdomiai pateikiami faktai, bet ir...eilės.
Iš okeano kyla vėjas,
Iš okeano pakraščių.
Naktis dainuodama atėjo
Padangių vieškeliu plačiu.
- jautriai skambėjo lietuvių poeto Juozo Tysliavos posmai sustojus prie jo amžinojo poilsio vietos. Čia 1961 metais Brukline (JAV) mirusio Tysliavos palaikai buvo perlaidoti po metų.
O prie įspūdingo Joachimo Lelevelio, lenkų politiko, istoriko, knygotyrininko kapo klausėmės Adomo Mickevičiaus eilių.
Kai Vida atvedė prie gerokai aptrupėjusios, nebylios (suprask, be užrašo) kapavietės negalėjome patikėti, kad tai - garsaus menininko, teatro dailininko Mstislavo Dobužinskio šeimos kapas, vos prieš 15 metų restauruotas už nemažas valstybės lėšas.
Dar vaikščiojant po Rasas kalbėjom apie garsų dailininką Pranciškų Smuglevičių, kurio kapo vieta nėra žinoma, bet, pasak didelę patirtį kapinių tyrinėjimuose tyrinčios V.Girininkienės, su šiuolaikinėmis technologijomis tai padaryti įmanoma. Dar buvo...
Trumpiau tariant, kai pamatysite informaciją, kad žurnalistė, istorikė, knygų autorė Vida Girininkienė skaito kokią nors paskaitą (ne tik apie kapines), nepraleiskit progos - tikrai pasikrausite savo žinių skryneles.
Komentarai (2)