2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sporto renginiai

*print*

Archyvas :: Artūras Poviliūnas: viskas prasidėjo nuo Tautinės olimpiados

2017-05-18
 
 

Algis Kusta

 

2017-ieji Lietuvoje paskelbti Sporto metais. Šiemet birželio 30-liepos 2 d. Kaune ir Druskininkuose vyks X pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Šia proga išleistas ilgamečio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Artūro Poviliūno  leidinys „Lietuvos tautinės olimpiados atminimas gyvas. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių istorija". Jis pradedamas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės  sveikinimu dešimtųjų, jubiliejinių, Pasaulio sporto žaidynių dalyviams.

Leidinyje supažindinama su išeivijoje vykusiomis Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis (PLSŽ) - nuo pirmųjų 1978 m. Toronte (Kanadoje)  iki  trečiųjų 1988 m. Adelaidėje (Australija). Autorius aprašo ir istorines - jau nepriklausomoje Lietuvoje  -  1991 metais vykusias, visų laikų geriausiomis laikomas, IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.

Autorius, dalyvavęs III Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Australijoje, pasakoja, kaip jos po penkių dešimtmečių pertraukos vėl sujungė lietuvius, priverstinai turėjusius gyventi Vakaruose, bet neužmiršusius tautos dainų, šokių, sporto, su lietuviais iš tuo metu dar okupuotos Lietuvos.

„Kai po 50-ties metų atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (1988 m.) buvom pakviesti į III Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, net negalėjome pagalvoti, jog tai įvyks, - rašo A. Poviliūnas. - Vis tik audringa Sąjūdžio banga ritosi per Lietuvą ir tuometei jos valdžiai (be abejo, suderinus su Maskva) neliko nieko kito daryti, kaip išleisti nedidelę grupelę Lietuvos sportininkų į tolimąją Australiją - į Adelaidę, kur rinkosi viso laisvojo pasaulio lietuviai į savo tradicinę sporto šventę. Kaip šiandien prisimenu Arvydo Juozaičio žodžius, pasakytus man Vilniaus geležinkelio perone: „Grįžkit su skydu, arba ant skydo"... Taip senovės spartiečiai linkėdavo garbingai grįžti iš kovos lauko - nugalėtoju arba žuvusiu. Šie žodžiai daug ką sakė. Ir nors vykome jau su savo trispalve rankose, tautine giesme lūpose, bet dar iš šalies, kuri buvo ne laisva, o sovietinė Lietuva. Kai į „Apolo entertaiment" rūmų areną, stebint daugiau nei 2 tūkstančiams žiūrovų, nešini lietuviškomis trispalvėmis, savo klubų ir žaidynių vėliavomis suėjo 513 sportininkų, kai po Australijos, JAV ir Kanados himnų visi (ir žiūrovai) užgiedojome „Lietuva Tėvyne mūsų", netgi lietuviškai nesuprantantieji  skandavo: LIETUVA - LIETUVA! Tai buvo kažkas tokio, sunkiai nusakomas emocijų pliūpsnis, ko gyvenime negalima užmiršti!"

Viskas prasidėjo 1938 metais nuo pirmosios Tautinės olimpiados Kaune. Jai (olimpiadai) leidinyje skiriama nemažai vietos. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės  ir buvo kaip Tautinės olimpiados atgaivinimas išeivijoje. Leidinyje aprašomos olimpiados atidarymo iškilmės Kaune, jose dalyvavo aukščiausi valstybės pareigūnai. Atidarymo kalboje Prezidentas A. Smetona pabrėžė sporto reikšmę tautos fizinių galių ugdymui ir viso pasaulio lietuvių bendravimui, jis sakė: „Žaisti, sportuoti ne tik maloni pramoga, bet ir naudinga kūno ir dvasios mankšta. Su ta nuomone šiandien, rodos, visi sutinkame. Juk kūno kultūroje pirmiausia dvasios pradai. Dailiai ir vinkliai judant, reikalingas ritmas ir išlavintas estetikos jausmas. Taip esant, žaismas paartėja menui. Gal niekur tiek nereikalinga drausmė, ištvermė, susivaldymas ir tvirta valia bei nuosaikumas, kaip sporte ir žaisme. Ši tautinė olimpiada pirma, po jos reikia laukti kitų. Bet kūno kultūra turi eiti greta dvasios kultūros, viena kitą papildydamos". Šie žodžiai prasmingi ir mūsų laikais.

Iš viso į  tautinę olimpiadą susirinko bemaž 2 000 sportininkų. Daugiausia (suprantama) iš Lietuvos. Iš Latvijos atvyko 70 atletų, iš JAV - 27, iš Brazilijos - 3, iš Didžiosios Britanijos - 9. O didžiausias stebuklas buvo, jog į Kauną kelią rado 27 vilniečiai. Pavergto Vilniaus sportininkus ir jų vadovą Praną Žižmarą jau ties Vieviu (administracinės linijos) sutiko minios žmonių. (Taip, kaip mūsų krepšininkus pasitinka laimėjus medalius). Norėta net nešti ant rankų. Tai buvo nepaprasta euforija!

Tautinei olimpiadai pažymėti Kūno kultūros rūmų sienoje buvo įmūryta paminklinė lenta. Ta proga išleisti ir specialūs pašto ženklai. Tautinė olimpiada turėjo didelės reikšmės tolesniam lietuvių sporto gyvenimui ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir tarp užsienio lietuvių.

Gausiai iliustruotame leidinyje publikuojama Tautinės olimpiados priesaikos tekstas, IV pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvių pareiškimas, dalis rezoliucijų bei pagrindinių sprendimų dėl žaidynių vykdymo, pristatomi žaidynių organizacinių komitetų nariai, pateikiama trumpa visų Lietuvoje vykusių žaidynių apžvalga. Rašoma apie pirmąją mokslinę konferenciją „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija", įvykusią 2016 m. Kaune.

 Galbūt autoriaus prisiminimai ir pamąstymai apie ateities perspektyvas sužadins jau naujos kartos emigrantus grįžti į Lietuvą - ne tik į žaidynes, bet ir palaikyti nuolatinį ryšį su Lietuvos sporto (ir ne tik) organizacijomis. Šis leidinys bus naudingas visiems, besidomintiems Lietuvos sporto istorija.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-05-18 13:14
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media