2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sporto renginiai

*print*

Archyvas :: Krepšinio profesorius, mokėjęs išgirsti ir įvertinti kiekvieną žaidėją. Vladui Garastui - 90 metų!

2022-02-03
 
Vladas Garastas

Vladas Garastas

Algirdas Butkevičius,
Seimo narys

Krepšinis ir Lietuvos krepšiniui ypač daug nusipelnęs treneris Vladas Garastas man labai artimi. Pats buvau gana sportiškas nuo pat jaunystės - iš pradžių žaidžiau krepšinį, nes labai greitai augau ir tapau aukščiausiu klasėje... Bet išaugau iki 190 cm ir sustojau. Žaidžiau krašto puolėju, o tokio ūgio šiai pozicijai jau nepakako. Tad pagrindine mano sporto šaka tapo laisvosios imtynės, 1975 m. tapau Lietuvos moksleivių spartakiados čempionu, Lietuvos moksleivių rinktinės nariu, kandidatu į tuometinės Sovietų Sąjungos sporto meistrus. Krepšinis liko kaip ir visai Lietuvai - antroji religija.

PAŽINTĮ SUTVIRTINO „EUROBASKET 2011"

Apie krepšinio trenerį Vladą Garastą girdėjau, kai juo dar dirbo Biržuose, nes krepšiniu domėjausi, o pirmą kartą pamačiau 1976 m., kai dalyvavau Lvove XIV sąjunginėje moksleivių spartakiadoje - atstovavau Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinei. Tuomet mes nuėjome pažiūrėti ir sirgti už mūsų moksleivių krepšinio rinktinę, kurios vyriausiuoju treneriu buvo Vladas Garastas. Įsiminiau jį kaip labai aktyvų ir emocingai valdantį komandą trenerį, lietuviai tuomet tapo prizininkais, o dalis tų jaunų krepšininkų - garsiais profesionalais.
Pamenu, kai Kauno „Žalgiris" pateko į gilią duobę ir Vladas Garastas buvo pakviestas jo gelbėti: 1979-1989 m. jis tvirtai ir pergalingai laikė šios vyrų krepšinio komandos vyriausiojo trenerio vairą. Tuo metu jį jau pažinojo visa Lietuva, aš taip pat sekiau „Žalgirio" kelią, bet asmeninių kontaktų, gaila, neteko turėti. Labai tvirta pažintis ir bendradarbiavimas prasidėjo, kai Lietuva pareiškė norą organizuoti Europos vyrų krepšinio čempionatą. Kalbos apie tai prasidėjo dar 2004 metais, o 2005 m. į Lietuvą atvyko FIBA vadovų delegacija. Vladas Garastas tada jau užėmė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento postą, o aš dirbau finansų ministru. Mes pradėjome derybas su FIBA dėl Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimo sutarties pasirašymo. Aš buvau paskirtas pasirengimo organizavimo vyriausybinės darbo grupės vadovu, o V. Garastas tapo organizacinio komiteto pirmininko pavaduotoju. Pamenu, kai per posėdį tuometis premjeras Algirdas Brazauskas atsisuko į mane ir paklausė, ar mes tikrai pasirašome tą sutartį. Klausė dėl to, kad Lietuvai reikėjo sumokėti FIBA per keletą metų, berods, 10 mln. litų.
LKF prašė leisti organizuoti čempionatą 2009 m., bet kai su svečiais nuvažiavome į vietas, kur bus šis renginys organizuotas, tai galėjome parodyti tik naują „Siemens" areną Vilniuje, o Kaune, kur vėliau iškilo „Žalgirio" arena, ir Šiauliuose, Panevėžyje - tik laukus. Alytuje sporto rūmų salė, kuri turėjo būti rekonstruota padidinant žiūrovų skaičių iki nustatytos normos ir sudarytos tinkamos sąlygos treniruotėms, taip pat neblizgėjo. FIBA atstovai mūsų karštą norą diplomatiškai prigesino ir pasiūlė Lietuvoje čempionatą surengti vėliau - 2011 metais.
Greitai užvirė pasirengimo čempionatui darbai. V. Garastas buvo vienas iš pagrindinių žmonių, kurie aiškino, kokios turi būti tos arenos ir kad nebūtų statomos miestų centre. Sakė: „Aš daug arenų ir sporto salių pasaulyje mačiau, prie jų susidaro automobilių ir žmonių spūstys, į centrą sunku prasibrauti, reikia žiūrėti, kur patogu atvykti, taip pat ir visuomeniniu transportu..."
Kad nevėluotume, kontrolė buvo nuolatinė, kasmet tvirtinome ir statyboms skyrėme lėšų, kasmet atvažiuodavo FIBA komisija, kuri labai kruopščiai tikrino visą infrastruktūrą. Nes tai ne tik arenos, bet ir logistika, viešbučiai, maitinimas, apsauga ir daugybė kitų dalykų. Visą juodą darbą ruošiantis čempionatui atliko LKF. Mūsų organizacinis komitetas kas ketvirtį rengė pasitarimus ir priimdavo daugiau strateginius sprendimus, o Vlado Garasto užduotis - praktinis jų įgyvendinimas, kad laiku būtų pasiruošta ir kad Lietuvos rinktinė būtų gerai paruošta. Jis didžiulį dėmesį skyrė rinktinės parengimui, krepšinio komandos finansavimui, stovyklų organizavimui, be to, per tą laikotarpį vyko ir kiti turnyrai, už kuriuos jis, kaip LKF prezidentas, buvo atsakingas.
„EuroBasket 2011" buvo didžiausios Europos pirmenybės, kuriose pirmą kartą dalyvavo net 24 komandos. FIBA Europos padalinys čempionato organizavimą Lietuvoje įvertino aukščiausiu balu.

ŽMOGIŠKAS ŽMOGUS, KREPŠINIO IR LIETUVOS PATRIOTAS

Kaip žmogus Vladas Garastas man atrodo labai žmogiškas, labai greitai besiorentuojantis bet kokioje situacijoje priimant sprendimus. Man imponavo, kad jis nesivadovauja emocijomis, nors įvairiuose pasitarimuose būdavo ir karštų, ir aštrių diskusijų. Jis visuomet elgėsi oriai, neišliedavo pykčio net kai jį kas nors puolė ar net įžeidė - buvo ir tokių atvejų dėl lėšų Europos čempionatui skirstymo, panaudojimo ir kitų dalykų. Jis buvo atkaklus, ramus ir laikė fronto liniją labai tvirtai, nors kai kurios jaunos žvaigždės laidė replikas, reikalavo komandiruočių į JAV pažiūrėti krepšinio asų ir pan. Be to, jis dar turėjo rūpintis Lietuvos krepšinio vyrų, moterų, moksleivių ir studentų krepšinio lyga, kuri tuomet buvo aukšto lygio, gana stipri.
Kai dirbau premjeru, mes su V. Garastu palaikėme ryšį, kartas nuo karto susitikdavome, pasikalbėdavome. O neseniai vėl pasimatėme Kaune, per Krepšinio namuose vykusią konferenciją dėl pasirengimo Lietuvos krepšinio šimtmečiui: tai gal mūsų biolaukai taip sutampa, kai susėdome kalbėtis, tai ilgam. Jis domisi daug kuo - ir politika, bet visuomet labai diplomatiškai pasisako, negaliu ir šiandien pasakyti, kam simpatizuoja. Jis žmogus realistas.
Kas padėjo pasiekti tokių aukštumų, suburti komandas? Pirmiausiai jis mokėjo išgirsti kiekvieną žaidėją, apie ką jis pats nuolat primena, mokėjo įvertinti kiekvieno žaidėjo gebėjimus, sugebėjo suvaldyti žvaigždžių liga susirgusiųjų ambicijas ir labai ramiai bei reikliai nuraminti, nesišvaistė žodžiais: „Aš tave išmetu, atleidžiu." O norinčiam užsitarnauti vietą komandoje kėlė reikalavimus, kokio lygio jis turi būti kaip žaidėjas. Krepšininkams jis buvo labai didelis autoritetas, griežtas tėvas.
Reikėjo suprasti ir jaunų krepšininkų norus gyventi geriau, jie tai matė būdami užsienyje su rinktine, tad bandė ką nors atsivežti, parduoti, pasitaikė visokių istorijų - žodžiu, apie tai irgi pasikalbėdavome. Jis buvo ne tik krepšinio profesorius, bet ir didelis Lietuvos patriotas, tai darė labai išmintingai, sirgo su komanda ir fanais už Lietuvą, ypač kai „Žalgiris" kovodavo su CSKA. Tai simboliškai reiškė ir Lietuvos pergalę. Jis palaikė tokias nuotaikas, tokia dvasia vedė komandą.
Krepšinis - komandinis žaidimas. Kai pralaimi komanda, visuomet atsakingas treneris, o kai laimi - tai jau krepšininkų nuopelnas, giria juos, o trenerį kartais net pamiršta. Bet komandos sėkmė priklauso nuo trenerio, kaip jis sugeba komandą parengti kiekvienoms rungtynėms ir kiekvienam žaidėjui surasti vietą komandoje.
Garbus Vlado Garasto Jubiliejus - Dievo dovana. Gal ir krepšinis padėjo, nors treneris gyvena nuolatinėje įtampoje, nervų kare ir prieš, ir per, ir po rungtynių, ypač jei pralaimi. Džiaugiuosi jo pavydėtinai gera sveikata, kurią jis šiandien demonstruoja kalbėdamas ne tik apie krepšinį, bet ir kitais valstybei svarbiais klausimais. Iš jo skambančio tvirto balso matyti, kad jis nori ir toliau būti aktyvus, negailėti patarimų, perduoti savo patirtį.
V. Garastas praėjo visus krepšinio etapus - visus krepšinio užkulisius nuo A iki Z. Manau, kad darbštumas, atkaklumas, ramus charakteris, krepšininkų tėviška globa, didžiulis autoritetas ir padėjo pasiekti tokių aukštumų.
Naujiems LKF vadovams taip pat linkėčiau prisiminti tuos laikus, kai Lietuvos krepšinis buvo aukštumoje, pradedant moksleiviais baigiant profesionalais. Dabar jaučiame šiokį tokį nuopuolį. Manau, federacijai reikia glaudžiai bendradarbiauti su rajonais, regionais, kad per rinkimus girdėti pažadai sirgaliams, treneriams ir žaidėjams taptų realybe. Juolab kad naujojo LKF prezidento Vydo Gedvilo ir Vlado Garasto santykiai labai geri nuo senų laikų - jie ir dabar geri bičiuliai. Pamenu, kai 2006 m. dirbau susisiekimo ministru abu pas mane atėjo (tuomet V. Gedvilas buvo Seimo narys) ir kartu su Lietuvos moterų krepšinio lygos generaline direktore Audra Ginelevičiene mane įkalbinėjo tapti Lietuvos moterų krepšinio lygos prezidentu. Bet ministrai negalėjo užimti tokių pareigų, tad beveik 10 metų buvau lygos globėju. Džiaugiuosi, kad man teko tokia garbė ir kad buvau šalia tokių iškilių krepšinio asų kaip Vladas Garastas, iš kurio nemažai pasimokiau.

Daugiau informacijos:
Seimo narys Algirdas Butkevičius
El. p. Algirdas.Butkevicius@lrs.lt
...

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-02-13 12:54
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Juozas

2022-02-14 11:04

Buvo ministras, o dabar sporto žurnalistas...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media