2019 m. kovo 22 d., Penktadienis

Aktuali informacija

*print*

Archyvas :: LŽS: “Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nr. i-1418 19, 31, 341, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto”

2019-01-11
 

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui

2019-01-11, Nr. D2-01, Vilnius


Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nr. i-1418 19, 31, 341, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto

 

 

Susipažinusi su įstatymo projektu, jo aiškinamuoju raštu ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia dėmesį, kad Projekto keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje numatyti papildomi draudimai skleisti tam tikro tipo informaciją reikalauja detalesnės ir gilesnės teisinės analizės, nes daugelis naujų draudžiamos informacijos nurodytų sąvokų nėra numatytos jokiuose kituose teisės aktuose taip pat Visuomenės informavimo įstatyme. Todėl jų praktinis taikymas sukeltų didelių sunkumų vertinant ir skubiai taikant informacijos skleidimo ribojimo procedūrą. Pvz., šiuo metu nėra tiksliai apibrėžta, kas yra „istorinė atmintis", „nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis", „tautinė ir kultūrinė takoskyra", „tautinė tapatybė", „pilietiškumas".
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog profesionaliai žiniasklaidai ir žurnalistikai ypatingai didelę grėsmę kelia projekte numatytas draudimas skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis". Pažymėtina, jog esant tokiai formuluotei iš esmės bet kokia (net ir pagrįsta bei teisinga ir tiksli) kritika, išsakyta Lietuvos valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija skatinanti nepasitikėjimą. Tokiu būdu galimai nepagrįstai būtų ribojama objektyvios kritikos galimybė, o tai kelia rimtą klausimą dėl projekto nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms. Panašių klausimų kyla ir dėl nuostatų, draudžiančių tam tikru kampu ar požiūriu dėstyti šalies istorijos įvykius ir juos interpretuoti. Dar daugiau klausimų kelia nuostatos dėl „tautinės tapatybės" silpninimo. Nėra aišku apie kokią Lietuvoje ar už jos ribų gyvenančią tautą ir kokią tapatybę kalbama ir kokie informacijos požymiai charakterizuotų ją kaip silpninančią tapatybę.
Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymo pakeitimo projekte taip pat nėra išspręsti ir praktinio taikymo klausimai. Mat, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklą reglamentuojančios teisės normos nei dabar galiojančiame įstatyme ar LRTK reglamente, nei šiame projekte nenumato aiškių procedūrų ir kompetencijos spręsti skubos tvarka turinio sklaidos apribojimą. Jei tai spręstų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai kolegialiai, tuomet būtina numatyti aiškis procedūras. Jei tai taikytų tik LRTK pirmininkas vieasmeniškai, tuomet kyla papildomų klausimų dėl tokių įgaliojimų suteikimo.
Kaip žinia, pagal Visuomenės informavimo įstatymą ir kitus teisės aktus už audiovizualinę politiką Lietuvoje ir ES teisės normų šioje srityje perkėlimą yra atsakinga ir įgaliota institucija Vyriausybėje - tai Kultūros ministerija. Todėl manome, kad atsižvelgiant į tai ir anksčiau išdėstytas pastabas tikslinga būtų neteikti Seimui registruoto projekto, o pateikti jį Vyriausybei bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai detaliam įvertinimui bei būtinų visų teisės aktų pakeitimų projektų parengimui. Kadangi Audiovizualinių paslaugų direktyvos perkėlimui numatytas pakankamas laikas, todėl tinkamas pasirengimas Direktyvos taikymui padėtų išvengti galimų klaidų ir grėsmių spaudos ir žodžio laisvės srityje. 

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-01-11 12:53
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media