2017 m. liepos 26 d., Treciadienis

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Petro Babicko premija – televizijos žurnalistei Nijolei Baužytei

2017-05-14
 
Premiją kolegei Nijolei Baužytei įteikė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius ir LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis. Alfonso Kairio nuotrauka

Premiją kolegei Nijolei Baužytei įteikė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius ir LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis. Alfonso Kairio nuotrauka

 

Vytautas Žeimantas

 

 

Kaune, "Spaudos baliuje"

 

Saulėta ir šiltą gegužės 13-ąją, šeštadienį, per tradicinį ,,Spaudos balių", vykusį Kaune, lauko kavinėje ,,Vasaros olimpas", pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo, laidų vedėjo, publicisto Petro Babicko vardo premija buvo įteikta vilnietei televizijos žurnalistei Nijolei Baužytei.

Premiją kolegei Nijolei įteikė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius ir LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis.

Kolegę Nijolę nuoširdžiai sveikinino žurnalistai, susirinkkę į "Spaudos balių" iš Kauno ir Vilniaus, Šakių ir Kaišiadorių, Jonavos ir Raseinių, Prienų ir Kėdainių...

 

Nijolė Baužytė

 

Nijolė Baužytė Lietuvos televizijoje savo kūrybinę veiklą pradėjo 1960 metais. Daug ir įvairių laidų talentinga žurnalistė parengė per daugiau nei pusšimtį metų. Tačiau ryškiausią, prasmingiausią ir ilgaamžiškiausią kūrybinę brydę kolegė Nijolė paliko savo dokumentiniuose filmuose ,,Mūsų miesteliai".

Kolegė Nijolė gimė Pušalote, Panevėžio apskrityje. Mokėsi Panevėžio pradžios mokykloje, 2-oje vidurinėje mokykloje, Panevėžio teatro studijoje.  Aukštuosius mokslus įsigijo Vilniaus universitete, studijuodama lietuvių kalbą ir literatūrą.

1960-1962 m. ji buvo LTV Literatūros ir dramos redakcijos jaunesnioji redaktorė, 1963-1964 m. redaktorė, 1964-1985 m. vyresnioji redaktorė, 1985-1988 m. skyriaus vedėja. Nuo 1988 m. Lietuvos televizijos Kultūros laidų redakcijos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, žurnalistė.

Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1988-1991 m. buvo Sąjūdžio Seimo, 1991-1993 m. Seimo Tarybos narė.

Kolegė Nijolė yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narė.

Svarbiausi jos sukurtų kultūros laidų ciklai:

Literatūrinių herojų klubas, 1964-1966 m.

Įžymūs kultūros ir meno veikėjai, 1975-1980 m.

Lietuvos režisieriai ir aktoriai, 1980-1990 m.

Aktorių kūrybos vakarai

Scenos veteranai

Amžiaus poezija

Literatūros galerija

Laidos apie lietuvių visuomenės veikėjus ir rašytojus

Mūsų miesteliai - videofilmų ciklas, su Romu Jarašausku. Už šį ciklą jai 1996 m. buvo įteikta „Auksinė bitė". 2004 m. "Mūsų miesteliai"  buvo pripažinta geriausia  televizijos kultūros laida.

Kolegė Nijolė sukūrė ir daug TV dokumentinių filmų scenarijų. Tarp jų filmams "Vilčių laivas (1980), "Kur eini, televizija?" (1992), "Mūsų baimė ir mūsų viltis" (1998), "Aistringai gyvenimą nešu" (2000),  "Scenos kunigaikštis" (2001), "Pažaislio vienuolyno idilės" (2004), "Petras, teatras ir TV" (2013), "Vivos plango, mortuos voco" (2014).

Kolegė Nijolė yra apdovanota 1992 m. - Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. - Stasio Lozoraičio premija, 2000 m. - Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2012 m. - Vyriausybės kultūros ir meno premija. O 2017 m. ir Petro Babicko premija.

 

Petras Babickas

 

Petras Babickas gimė 1903 m. gegužės 12 dieną  Laukminiškiuose  (Kupiškio valsč). Jis buvo Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, fotografas, diplomatas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, su šeima pasitraukė į Petrogradą. Lankė Šv. Kotrynos gimnaziją.  Nuo 1919 m. gyveno Kaune. 1930 m. baigė Lietuvos universitetą, studijavo literatūrą. 1931-1934 m. stažavosi Maskvos kino institute. Pamatęs sovietinę tikrovę vėliau griežtai pasisakė prieš bolševizmą.

1926-1931 m. dirbo Kauno radiofone, buvo pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas, programų vedėjas. Vedė ir vaikų valandėles, buvo populiarusis „Radijo dėdė". Bendradarbiavo leidiniuose „Vairas", „Židinys", „Naujoji Romuva", „Trimitas", „Karys", „Skautų aidas", „2000 metrų".

Vienas iš pirmųjų lietuviškoje spaudoje panaudojo fotoreportažo žanrą. Susidomėjęs menine fotografija, 1932 m. surengė pirmąją Lietuvoje meninės fotografijos individualią parodą Kaune, pateikęs apie 300 meninių nuotraukų. 1933 m. inicijavo Lietuvos fotomėgėjų sąjungos įkūrimą. Įkūrė ir redagavo žurnalą „Foto mėgėjas (1933-1934). 1936-1938 metais buvo žurnalo „Mūsų Vilnius" redaktorius.

1937 m. eksponavo savo fotografijas Paryžiaus pasaulinėje meno ir technikos parodoje, kur buvo apdovanotas aukso medaliu.

Sukūrė dokumentinių filmų apie M. Jankų, J. Šliūpą, A. Jakštą (Dambrauską), G. Petkevičaitę-Bitę, generolą J. Bulotą.

Išleido knygų, tarp kurių vaikams ir jaunimui: „Gyvenimas - laimė", „Nuostabi Jonuko kelionė", „Tra-ta-ta", „Murziukas", poezijos rinkinius „Geltona ir juoda" (1930), „Žmogaus remontas" (1934), nuotraukomis iliustruotus apybraižų rinkinius „Gintaro krantas" (1932, 1938) ir „Marių pasakos" (1933), parašė novelių rink. „Vakar" (1931), kelionių apybraižų - „Elada" (1939), publicistikos knygą „Gyvenimas - laimė (1940).

Daug keliavo po pasaulį - Vakarų Europą, Mažąją Aziją, Šiaurės Afriką, Amerikos žemyną, mokėjo aštuonias užsienio kalbas.

SSRS okupavus Lietuvą, buvo atleistas iš Radiofono. Vokiečių okupacijos metais paskirtas Radiofono direktoriumi. 1941 m. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įsteigė Raudonojo teroro ekspoziciją.

1944-1945 m. gyveno Vokietijoje, nuo 1946 m.  - Italijoje, Romoje. 1949 apsigyveno Brazilijoje, Rio de Žaneire, kur aktyviai reiškėsi vietos lietuvių bendruomenėje. 1950-1965 m. buvo Lietuvos pasiuntinybės Brazilijoje sekretorius, kultūros skyriaus vedėjas ir spaudos atašė. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje.  Išleido knygas „Toli nuo tėvynės" (1945, 1992), „Eilėraščiai (1946), „Svetimoj padangėj (1947), „Dramblio kojos" (1957), „Gintaro krantas" (1958), parengė informacinių leidinių apie Lietuvą užsienio kalbomis - ispanų kalba - „Lituania antiqua", portugalų kalba - „Lihtuania iliustrada", anglų, ispanų ir lietuvių kalbomis - „Picturesque Lithuania". Nuo 1958 per Rio de Žaneiro radiją vedė savaitinę valandėlę portugalų kalba „Lietuvos balsas".Lietuvių enciklopedijai parengė straipsnių apie portugalų ir brazilų literatūras, vertė kitų poetų eiles.

Iki pat mirties nepriėmė Brazilijos pilietybės. Mirė 1991 m.rugpjūčio 27 dieną Rio de Žaneire. Buvo palaidotas Rio de Žaneiro miesto „Catumbi" kapinėse, lietuvių katalikų laidojimo vietoje „Mosoles". 2006 jo palaikai buvo perlaidoti Petrašiūnų kapinėse.

Dalis P. Babicko archyvo dabar saugoma Maironio literatūros muziejuje. Nuo 2002 Laukminiškių kaime veikia muziejus, įsikūręs P. Babicko ir jo sesers aktorės Unės Babickaitės tėvų namuose. 2006  apie jį sukurtas filmas „Sugrįšiu".

P.Babickas yra pristatytas LŽS ir NŽKA išleistoje žurnalistų poezijos knygoje "Sušvieski, saule " (2014).

 

 

Petro Babicko premija

 

Petro Babicko premiją 2012 metais įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Ji skiriama kasmet radijo ir televizijos žurnalistui (-ams) už brandžius įvairų žanrų radijo ir televizijos žurnalistikos kūrinius, transliuotus per metus laiko - nuo gegužės 1-osios iki kitų metų gegužės 1-osios.

Reikalavimai konkurso kandidatų darbams: teksto, vaizdo ir garso vienovė bei meniškumas, gimtosios kalbos taisyklingumas ir raiškumas, meninių priemonių išraiškingumas.

Kandidatūras premijai gali teikti pirminės žurnalistų organizacijos, LŽS skyriai, LŽS klubai, NŽKA, taip pat pavieniai žurnalistai. Premija skiriama tik LŽS arba NŽKA nariams. Tas pats asmuo P. Babicko premijos laureatu gali tapti tik vieną kartą.

PETRO BABICKO PREMIJOS LAUREATAI:

2012 m. - Benas Rupeika.

2013 m. - Vidas Mačiulis.

2014 m. - Juozas Šalkauskas.

2015 m. - Henrikas Vaitiekūnas.

2016 m. - Bernadeta Lukošiūtė.

2017 m. - Nijolė Baužytė.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-05-14 11:25
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Aldona

2017-05-15 15:49

Nijole, sveikinu, sveikinu, sveikinu...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media