Arūno Sartanavičiaus nuotrauka. (Iš dešinės) LŽS pirmininkas D. Radzevičius, A. Adomaitienė, G. Didžiapetrienė, L. Bacevičiūtė, L. Bataitienė, S. Sinkevičius, A. Armalė

Aldona Armalė

LŽS Vilniaus skyriaus kasmetinio, nuo 2004 m. organizuojamo „Taikliausio šūvio" konkurso laureatu šiemet pripažintas Šakių rajono „Laikraštis „Valsčius". Kuklus prizas - suvenyrinė kulka įteikta laikraščio vyriausiajai redaktorei ir leidėjai Giedrimei Didžiapetrienei už ryžtingas pastangas nepasiduoti rajono politikų ir verslo atstovų spaudimui, grumtis dėl spaudos laisvės.

Įsidėmėtina, kad vyriausiosios redaktorės poziciją vieningai palaiko redakcijos kolektyvas.

Kai 25 m. leidžiamo laikraščio „Valsčius" kontrolinį paketą akcijų perėmė žmonės, kurie spaudos laisvę sutapatina su savo interesais, redakcija tą laikraštį uždarė ir įkūrė naują. Redakcijos kolektyvas išėjo į naujai kuriamą laikraštį drauge su vyriausiąja redaktore, nepaisydami naujųjų akcininkų viliojimų pasilikti.

Nuo š.m. rugsėjo 30 d. leidžiamas naujas „Laikraštis „Valsčius" orientuojasi į tas pačias spaudos laisvės, objektyvumo, demokratijos vertybes, kaip pirmtakas, patekęs į svetimas rankas.

Šakių „Laikraštis „Valsčius" yra pavyzdys, kad ne visi leidėjai laisvos spaudos principus iškeičia į materialinę naudą, ir ne visi žurnalistai bijo dėl idėjos išeiti „į nežinią", pradėti viską iš naujo - formuoti naują prenumeratorių bendriją, ieškoti reklamos užsakovų, kurie nebijotų įtakingų vietos politikų ir verslo „autoritetų", kurie teisėtiems laikraščio akcijų turėtojams nesigėdijo grasinti „arba įgaliojimas valdyti tavo akcijas, arba ..."

Šakių rajono laikraštį ištikusi istorija nėra vienintelis ar išskirtinis spaudos užvaldymo atvejis. Pastaraisiais metais dažno rajono pilietiška, laisva spauda patiria vietos įtakingų politikų, merų bei verslininkų spaudimą, kurio formos skirtingos, bet esmė ta pati - už objektyvų, kritišką požiūrį, tekstą laikraštis yra baudžiamas.

Dažniausia bausmė pasireiškia atimant reklamos lėšas, sukuriant konkuruojančius leidinius, kurie aprašo tik vieną - šviesiąją rajono įtakingųjų veiklos pusę.

Nepatiko redakcijos pozicija ir Šakių merui J. Bertašiui Jis parašė skundą, kuriuo prašė Šakių apylinkės teismą iškelti baudžiamąją bylą žurnalistei Giedrimei Didžiapetrienei už jos viešame laiške dėl grėsmių žodžio laisvei Šakiuose išsakytą kritiką. Vėliau meras skundą atsiėmė. Byla buvo baigta, praktiškai neprasidėjus.

Kai Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Šakių meras J. Bertašiu yra kaltas dėl prekybos poveikiu, jis padavė VRK atsistatydinimo pareiškimą. Merui, kuris sustabdė narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, skirta apie 6 tūkst. eurų bauda. Naujo mero rinkimai Šakių rajone vyks kitais metais.

Taigi kritikuota buvo ne be pagrindo. Ir noras užspausti kritiką buvo akivaizdus.

Deja, dabar spaudos padėtis nepavydėtina. Į dabartinę situaciją buvo einama nuosekliai per LR Vyriausybių (pradedant 2009 m. naktinę reformą) sprendimus: PVM pakėlimą periodinei spaudai nuo 5 iki 21 proc., pašto paslaugų kaimo vietovėse branginimą (spaudos leidinio pristatymas prenumeratoriui kaimo teritorijoje pabrango 70 proc.), nepabaigiamą policijos reformą (kai žmogui prisišaukti pagalbos - misija neįmanoma, o nusikaltėliai įžūlėja) ir daug kitų valdžios sprendimų, kuriais siekiama trumpalaikių tikslų, bet nėra strateginių tikslų arba jie ignoruojami.

Ir sukeliama griūtis, kuri Lietuvoje jau kelinti metai pasireiškia darbingų žmonių, šeimų emigracija. Būtų šventvagiška manyti, kad Nepriklausomybės Sąjūdį kūrę žmonės rizikavo savo gyvenimais dėl tokios valstybės, kuri nesugeba branginti savo žmonių. Kuri per nepriklausomos Lietuvos Respublikos dešimtmečius leido subujoti naujai lietuviškai „neliečiamųjų kastai", nepaisančiai nei LR Konstitucijos, nei įstatymų, kuriai piliečių žodžio laisvė, laisva, pilietiška spauda tėra kliūtys ant greitkelio lekiantiems prabangiu automobiliu. Tik kur jie strimgalviais lekia, į kokį rytojų?

Rubrika Dialogai apie žiniasklaidą yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.