2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Literatų gildija „Vingis“, kur skamba lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių kalba

2021-05-08
 
Jonas Laurinavičius

Jonas Laurinavičius

Jonas Laurinavičius,

Lietuvos nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys


Pabaiga. Pradžia 2021 kovo 29 d., balandžio 10 d.

 

 

JELENA BACHMETJEVA
Ryškių asmenybių netrūksta ir rusiškai rašančiųjų grupėje. Visa gildija didelę pagarbą jaučia vyriausiajai narei Jelenai Bachmetjevai. Ji gimusi Čerepoveco mieste (Rusijos Federacija), nuo 1944 m. gyveno Vilniuje. Čia baigė universiteto istorijos-filologijos fakultetą, toliau mokėsi Leningrade (dabar Sankt Peterburgas). Baigė A. Gerceno pedagogikos instituto aspirantūrą, apgynė mokslų kandidatės disertaciją. Dėstė Leningrado valstybiniame universitete. Grįžusi į Lietuvą, dėstė Vilniaus universitete. Humanitarinių mokslų daktarė. Rusų literatūros akademijos narė-korespondentė. Rusų romansų mėgėjų asociacijos Lietuvoje prezidentė. RF prezidentų įsakais apdovanota A. Puškino medaliu, ordinu „Už indėlį į kultūrą", medaliu „F. Dostojevskis. Už grožį, humanizmą, teisingumą".
Jos turiningoje biografijoje yra ir neordinarių epizodų. Pati pasakojo vingiečių renginiuose. Sakykime, kodėl ji iš Leningrado persikėlė į Vilnių. Leningrade ji dirbo Lenkoncerte, organizavo skaitovų ir dainininkų koncertus. Tarp dainininkų buvo ir romansų atlikėjas Antonovas. Ir Jelenai, ir daugeliui klausytojų jo balsas užburdavo. Tačiau jis buvo tik elektriku, neturėjo aukštojo profesinio išsilavinimo, todėl ne visada patekdavo į prestižines scenas. Jelenai kilo mintis paieškoti jų kituose miestuose, kur ne tokia arši konkurencija, kur jis galėtų koncertuoti, siekti profesinių aukštumų. Pavyko susitarti Vilniuje. Kartu su dainininku į Vilnių persikėlė ir ji. Vilniuje subūrė rusų romansų mėgėjų draugiją „Melos", jai vadovavo. Per 25-erius metus draugija surengė daugiau kaip 300 koncertų, kartu ir daugybę jose dailininkų kūrinių parodų, rusų poetų naujų knygų, išleistų Lietuvoje. prezentacijų.
Jelena Bachmetjeva rašo apsakymus, eilėraščius. Pluošteliais jos kūrybos paskelbta ir „Vingio" almanachuose.
GALINA IVANOVA
Turbūt nebuvo nė vieno gildijos narių susirinkimo, renginio, kuriame savo eilėraščių nebūtų skaičiusi Galina Ivanova. Ji vilnietė, baigusi Vilniaus inžinierinį statybos institutą (dabar Gedimino technikos universitetas). Dviejų poezijos knygų autorė. Priklauso Kauno G. Deržavino literatų klubui, dar keliems klubams.
Ji vienintelė iš vingiečių Rusijos Federacijos rašytojų sąjungos narė. Galinos poezijai būdingi filosofiniai pamąstymai, susikaupimas, iškilmingas tonas. Kūryba spausdinta keliolikoje Lietuvoje ir užsienyje leidžiamų almanachų.
SAMOILAS LORMANAS
Talentinga kūryba, inteligencija, nuoširdžiu bendravimu didelį autoritetą gildijoje pelnė Samoilas Lormanas, į kiekvieną vingiečių renginį ateinąs su kultūros darbuotoja dainininke žmona Marija, savo poezijos mūza. Gimęs Ukrainoje, tėvas karo metais žuvo. Baigęs Leningrado miškininkystės akademiją, trisdešimt metų dirbo Vilniaus baldų kombinate. Prisiekęs žvejys mėgėjas. Medžio drožėjas, su savo meniniais dirbiniais dalyvavęs parodose, pelnęs prizus.
Poezija spausdinta almanachuose „Vingis" (2015-2020), „Ступени" („Laiptai" (2015-2019), „Пока звонят колокола" („Kol skamba varpai", Minskas, 2020), „Мир без границ" („Pasaulis be sienų", išleista Rusijoje), žurnaluose „Scola", Alanta (JAV). 2020 m. Rygoje išleista S. Lormano poezijos knyga „Остановитесь на минуту" („Sustokite minutei"). Yra jo eilėraščių, išverstų į lietuvių, lenkų, anglų, ivrit kalbas. Nemažas pluoštas jo eilėraščių skirta Lietuvai, jos nuostabiai gamtai, turtingai istorijai, darbštiems žmonėms. Jaudinantys posmai apie karą, taikos išsaugojimo aktualijomis. „Vingio" metraštininkė, atstovė viešiesiems ryšiams Birutė Silevičienė apie Lormano kūrybos popietę Tautinių bendrijų namuose, pasidžiaugė: „Stebėjomės jo darbštumo vaisiais, darnia šeima, fotografijomis, kurios vaizduoja įstabią Trakų gamtą, Lormanų sodyba, kūrėjo meniniais darbais, džiaugėmės skulptūromis iš medžio ir metalo, vandens telkiniais, kuriuos aptūpę paukščiai, besišildantys saulėje. Samuelis dėmesingas šalia esantiems žmonėms, visada randantis gerą žodį kolegoms padrąsinti, nuraminti" („Lietuvos aidas", 2016 05 12, nr.106).
Gildija džiaugiasi, kad į jos kūrėjų būrį įsijungė ir vienas kitas jaunesnės kartos žmonių, netgi vakarykščių abiturientų, tarp jų dailininkas ir literatas Leonardas Venskel, kilęs iš Baltarusijos, Svetlana Kločinskaja, kilusi iš Ukrainos, vilnietė septyniolikametė Darja Borisova (ji rašo eilėraščius ir lietuvių k.). Naujokai draugiškai priimami, išklausomi, išgirsta atsiliepimų apie savo kūrybą.
VLADISLAVA ORSZEWSKA-KURSEVIČIENĖ
Negausu lenkų kūrėjų - vos keli gildijos nariai. Tačiau ir jų kūryba matoma ir palankiai vertinama. Visų pirma tai pasakytina apie Vladislavą Orszewską-Kursevičienę. Gimusi Uličėlės kaime netoli Maišiagalos (Širvintų r.) valstiečių šeimoje. Gimtoji kalba - lenkų. Studijavo polonistiką ir rusų kalbą bei literatūrą, buv. Vilniaus pedagoginiame institute.
Trisdešimt metų mokytojavo, direktoriavo Daugirdiškių mokykloje (Elektrėnų sav.). Nė dienos nelankė lietuviškos mokyklos, tačiau savarankiškai lietuviškai kalbėti ir rašyti išmoko puikiai - tad rašo eilėraščius ir leidžia knygas ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba.
Išleido penkias knygas: atsiminimų rinkinį „Daugirdiškės", „Bylismy, jestesmy, będziemy" („Buvome, esame, būsime"), poezijos - „Sciežka przez žycie" („Takas per gyvenimą"), „Manęs minioje neieškokite", "Po Visatos kupolu".
V. Kursevičienės kūryba publikuota 15-oje almanachų Lietuvoje ir Lenkijoje, taip pat Lenkijos periodikoje. Jos eilėraščių randame ir Lietuvos lenkų poezijos antologijoje „Polska Pagon poetycka" („Lenkų poetinė vytis", 2020). V. Kursevičienė „Vingio" almanacho lenkiškos dalies redaktorė. Ji - Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė. „Mano gyvenimo motto, - sako Vladislava, - „Viskas, kas žmogiška, man nesvetima".
Svarbią vietą V. Kursevičienės kūryboje užima vertimai. Verčia poeziją ir prozą: iš lenkų ir rusų kalbų - į lietuvių, iš lietuvių - į lenkų k. Jaučiu didelę pagarbą ir dėkingumą p. Vladislavai, kad ji ir mano dvi knygas išvertė į lenkų kalbą. Tai aforizmų rinkinį „Brūkštelėjimai" („Sztrychy", 2018) ir eilėraščių rinkinį „Wieczny krąg" („Amžinas ratas", 2019), kurį ji pati ir sudarė. Maišiagaloje buvo surengta iškilminga „Sztrychy" prezentacija Houvaldų rūmuose, dalyvavome mudu su p. Vladislava, LR Seimo narė Rita Tamašunienė, gausi vietos bendruomenė, koncertavo garsus šiame krašte moterų ansamblis „Czerwone Maki" („Raudonosios aguonos"). Lenkų periodika („Tygodnik Wilensczyzny" ir kt.) teigiamai įvertino V. Kursevičienės vertimus, visą jos literatūrinę veiklą.
VANDA KURLITA IR KITI
Epizodiškai gildijos veikloje yra dalyvavę literatai, rašantys baltarusių kalba, pavyzdžiui, Vanda Kurlita, gyvenanti Minske. Jos debiutas buvo „Vingio" almanacho 5-oje knygoje (2015), po to dar pluoštas eilėraščių išspausdinta almanacho 6-oje knygoje. Gildijos narių susirinkimuose, šventinėse popietėse skambėję ir eilėraščiai ukrainiečių kalba (Svetlana Kločinskaja ir kt.).
Keli literatai, kilę iš Vilnijos, rašo dviem kalbom: Halina Žuravska (rusų, lenkų k.), Liudmila Petkevičiūtė-Intejeva (rusų ir lietuvių k.), o Anna Jeremčiuk - net trimis kalbomis: rusų, lietuvių ir lenkų. Ne vienas jų kūrybos posmas skirtas Vilniui ir Lietuvai, dvelkia meile tam kraštui, kuriame jie dabar gyvena.
ALMANACHAS „VINGIS"
Gildijos reprezentacinis leidinys, jos vizitinė kortelė - almanachas „Vingis", leidžiamas nuo 2010-ųjų, kasmet po vieną knygą. Pastarųjų trejų metų almanacho apimtis - 240-300 p. Struktūra - ta pati: poezija, proza, gildijos narių tautodailės darbų reprodukcijos, taip pat nuotraukos iš „Vingio" gildijos renginių. Dešimtajame almanache (2020) - 23 autorių kūryba lietuvių kalba, 11 - rusų ir 2 lenkų kalbomis, iš viso 37 gildijos narių poezija ir proza.
Nebūna tokių vingiečių susirinkimų, kurių programos nepaįvairintų dainininkai, muzikantai, cirkų artistai. Be klubo narių bardų Birutės Gaučienės ir Edvardo Žižio, kurie į renginius visada eina su gitaromis, o dažnai ir su naujomis dainomis, sukurtomis pagal gildijos narių tekstus, čia su savo triukais pasirodo iliuzionistas Viktoras Marinas, pianistė Lija Neugasimova. Vingiečiams koncertavo ansambliai „Viršuliškių bočiai", „Šeškinės balsai" (Vilnius), moterų vokaliniai ansambliai „Žalia rūta" (Kaišiadorys), „Dubija" (Elektrėnai), vyrų ansamblis „Penkialapis dobilėlis" (Kėdainių r.), įvairių Vilniaus meno kolektyvų solistai, Muzikos akademijos studentai.
Gildijos nariai ir patys vyksta susitikti su rajonų ir miestų literatų klubais, vietos bendruomenėmis. Kazimiero Daniūno iniciatyva buvo surengtas įspūdingas vingiečių susitikimas su Kėdainių rajono literatų klubu „Varsa" Labūnavoje. Ir svečiai, ir vietiniai literatai skaitė savo kūrybą, susirinkusius linksmino muzikantų grupė „Sidabrinė gija", bardai irgi buvo „ant bangos". Sambūrio žmonėms daug šiltų žodžių pasakė LR Seimo narys Darius Kaminskas, šv. Juozapo bažnyčios klebonas Norbertas Martinkus. Grupė vingiečių dalyvavo „Strėvos" (Elektrėnų sav.) literatų klubo renginyje, susitikime su Žiežmarių (Kaišiadorių r.) bendruomene.
Vis dažniau renginiai baigiami D. Grybauskaitės-Kulbokienės daina „Alyvos žydės", kurios pirmas posmas ir priedainis toks:

 

 

Kai žydi alyvos baltai,
Laimę žieduos tu matai,
Meilė ateina staiga, nelauktai
Laimingas gyvenimo
Knygą vartai.

 

 

Valsas skambės, oi, skambės,
Alyvos žydės, oi, žydės.
Mes šoksim smagiai kartu
Ir būsim laimingi abu.

 

 

Atrodo, daina palaipsniui virsta „Vingio" gildijos himnu. Vos tik ji pasigirsta, visi vienas po kito atsistoja. Ir gieda...
Gaila, kad 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas, šiaip visokie bendravimo apribojimai nuo koronaviruso, visiškai sutrikdė vingiečių veiklą. Belieka kurti saviizoliacijoje, ypač kai dauguma gildijos narių - padidintos rizikos grupės žmonės, o bendrauti - tik nuotoliniu būdu. Kai kam vis dėl to nepavyko išsisaugoti, persirgo virusu, tačiau - ačiūdie - visi išvengė tragiškų pasekmių...

 

 

Vilnius
2021 m. vasario 20-23 d.
***
P. S. Kai šis straipsnis buvo rengiamas redakcijai, mane pasiekė liūdna žinia - mirė aktyvi gildijos narė, septynių eilėraščių knygelių autorė, docentė, socialinių mokslų daktarė Vanda Mikoliūnienė (1941-2021). Dvidešimt metų švietimo vadybą dėstė Mokytojų kvalifikacijos institute. Kilusi iš Pasvalio rajono. Gyveno Vilniuje viena (vyras miręs). Prieš keliolika dienų pradėjo sirguliuoti. Nusprendė autobusu važiuoti į gimtinę, kur turėjo savo sodybą. Ties Ukmerge pasijuto ypač blogai. Buvo nuvežta į ligoninę. Paaiškėjo, kad ji užsikrėtusi Covid-19 virusu. Ligoninėje ir išėjo į Amžinybę.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-05-08 11:47
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Onutė

2021-05-30 08:31

Reikėtų arčiau susipažinti

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2021-05-13 08:42

Noriu įstoti į "Vingį"

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Povilas

2021-05-11 14:22

Ką mes žinome apie kitataučius?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2021-05-11 08:42

Kur galima stoti į "Vingį"?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media