2018 m. spalio 23 d., Antradienis

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Dainius Ručinskas: žuvininkystė ne tau, Martynai...

2018-07-25
 
Dainius Ručinskas

Dainius Ručinskas

 

Dainius Ručinskas

LŽS narys

 

Manau kad niekas neprieštaraus tokiam teiginiui, kad Lietuva tampa įvairiausių uždraudimų šalimi. Kur nepasisuksi - vis nauji uždraudimai -sveikatos, žemės ūkio, aplinkosaugos ir kitose srityse.

Dabartiniu metu  į Seimą veržiasi prieštaringas Žuvininkystės įstatymas. Iš žūklės pragyvenantiems žmonėms valdantieji norėtų leisti iš Baltijos jūros traukti vien menkavertes žuvis, kurias gaudo tik žuvėdros ir kirai.

Kaip pastebi "Ūkininko patarėjo" laikraščio korespondentas Arnoldas Aleksandravičius, parlamentarai "valstietis" Kęstutis Mažeika ir konservatorius Mykolas Majauskas siūlo keisti tris Žuvininkystės įstatymo straipsnius, beveik visiškai uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, kur driekiasi pagrindinis saugomų rūšių žuvų kelias į nerštavietes, žiemojimo kraštus.

Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose būtų leidžiama žvejoti vien seliavas, stintas, upines nėges ir praplaukiančius ungurius.Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba galima tik Kuršių mariose ir Nemuno žemupio polderiuose bei privačiuose vandenyse.

Projekto rengėjai taip pat ragina uždrausti perdirbti, parduoti ar supirkti mažesnes negu nustato Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisės aktai šviežias žuvis. Dabar žvejyba Baltijos pakrantėje neribojama, o 10 proc. vidaus vandenyse sugaunamo smulkaus, ES standartų neatitinkančio laimikio leidžiama parduoti.

Kaip sužinojo laikraštis"Ūkininko patarėjas", Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus paprašė projekto rengėjų išsamiau argumentuoti, ar dėl tokių įstatymo pataisų tikrai nepadidės žuvininkystės sektoriaus korupcijos rizika.

Kita vertus, pasigendama nuostatos, kaip bus atlyginami nuostoliai žvejams, perleidžiamąja teise gavusiems verslinės žvejybos įrankiais trejus metus gaudyti visas žuvis Baltijos priekrantėje, o ne tik menkaverčius invazinius grundalus, stintas ir strimeles, kaip gali nutikti, nuo kitų metų įsigaliojus Žuvininkystės įstatymo pataisoms.

Pasak buvusio ilgamečio Priekrantės verslinės ir rekreacinės źuvininkystės asociacijos vadovo Viktoro Butavičiaus, trumparegiai politikai sunaikino Lietuvos okeaninį žvejybos laivyną, gerokai sumažino jūrų prekybos laivų,o dabar nusprendė sužlugdyti priekrantės žvejus. Vertingų žuvų -menkių, žiobrių - nebus galima gaudyti. Paukščiais neva rūpinasi, kad žvejai iš jų nepaveržtų grobio.

"Kokie ten žuvininkystės, gamtos specialistai Vilniuje sėdi, sako V.Butavičius, jeigu nežino, kad jūrų paukščiai kaip tik ir minta strimelėmis, stintomis, kurias vieninteles galėsime žvejoti. Šios Źuvininkystės įstatymo pataisos nei kirų, nei žuvėdrų, nei kormoranų nepašers. Bet žvejus tikrai paliks be duonos. Išvažinės jie į užsienį, kaip daugelis girininkų po valstybinių miškų ūkio reformos."

Tuo tarpu visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos "Lašišos dienoraštis" prezidentas K.Klimavičius galvoja, kad verslininkams žvejybos draudimus reikia dar labiau sugriežtinti. Dabar jo teigimu žvejybos kontrolės nėra. Verslininkai per nerštą gaudo. Jeigu žvejas mėgėjas mažą kaip pirštą starkiuką pagauna, gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai iš jo visą inventorių-valtį, žūklės įrankis atima. O verslininkai neleistino dydžio žuvis ramiausiai pardavinėja...

Taigi diskusijos dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų nerimsta. Parlamentarai dėl jų turės apsispręsti per Seimo rudens sesiją.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-07-25 12:34
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media