2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

LŽS ir NŽKA pirmininkas

*print*

Archyvas :: Jausmų žurnalistika ir etikos standartai. Ar viskas gerai?

2015-06-03
 
Dainius Radzevičius

Dainius Radzevičius

 

Dainius Radzevičius

Mieli kolegos ir bičiuliai, turiu labai paprastą klausimą - ar gali būti įvykis ir naujiena kokių nors pareigūnų ar šiaip visuomenės veikėjų nusistebėjimas, kad kažkas yra kitaip nei jiems atrodo? Panašius klausimus pratęsiu kitoje pastraipoje.

O ar galima laikyti objektyviu informavimu laidos "Farai" formatą? Juk tokios laidos esmė - kartu su policininkais lakstanti filmavimo kamera, kuri vienpusiškai rodo greitą ir gražų policininkų darbą.

Ar galima objektyviu vadinti radijo laidą "Privatus miškas", kurioje už viešus gėrius (remia Aplinkos ministerija) iš esmės propaguojamas privatininkų miško ūkis? Ir kaip mums vertinti valdžios įstaigos ar jos atstovo viešai metamus kaltinimas asmenims, kurie teisiškai dar nepripažinti nieko blogo padarę? Ir ką mums galvoti, kai paskleidžiama akivaizdžiai neigiama informacija apie asmenis, kuriems tame pačiame tekste neskirta pasisakyti nė vienos eilutės?

Prisipažinsiu, kad kasdien matydamas daugybę pranešimų, kurie parengti aklai arba beveik aklai pasitikint valdžios įstaigų pranešimais, jaučiuosi nejaukiai. Ypač, jei tokiuose pranešimuose pateikiama tik tos įstaigos pozicija ką nors giriant ar kritikuojant. Ypač, kai kritikuojama.

Tokius pranešimus nuolat skelbia įvairios jėgos struktūros, kitos kontroliuojančios įstaigos. Arba ministerijos, kurių politinė valdžia nori atrodyti kaip galingas kontrolierius ir kovotojas su blogybėmis. Nejaukiai jaučiuosi todėl, kad pasibaigus tokių "kontrolierių/kritikų" viešų akcijų tam tikram terminui net ne visada sužinome, o kokia gi buvo pabaiga - buvo kas nors kaltas ar ne, buvo kas nubaustas, ar ne, buvo tik tuščias PR'as ar tai problema.

Nejaukiai jaučiuosi dar ir todėl, kad kažkada buvo tokia kedo/pedofilijos istorija, kur niekuo kalti žmonės buvo kažkieno kaltinami įvairiomis nuodėmėmis ir nusikaltimais, apie tai buvo viešai skelbiama, bet subliūškus kaltinimams, šios temos daugybė eskaluotojų ir informuotojų net nebandė atsiprašyti viešai ar kaip kitaip, kad suteikė daug daug skausmo nekaltai kaltintiems viešumoje.

Štai įsiskaitykime į šiuos etikos kodekso sakinius:

"Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai turi būti nurodyta skelbiamoje informacijoje.

Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuojant apie privatų asmenį, pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį - visuomenės interesui.

Be to, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina apie tai pranešti visuomenei.

Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos. Žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu.

Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

Neturi būti viešai skelbiami duomenys tų privačių asmenų, kurie padarė pažeidimus ir už tai buvo nubausti lengvomis bausmėmis."

Nesiimu ir nenoriu būti didelis moralistas. Bet kepdami "naujienas" ir įvykius kartais nesusimąstome (ir aš taip pat), kad paleista net trumpa žinutė apie kažkieno neva galimai padarytą kokį nors nusižengimą jau turi didelį efektą ir sukelia daug streso. O jei tokioje žinutėje nėra išklausyta kita pusė? O jei jos vienintelis šaltinis yra kokia nors suinteresuota pusė? Ar galima taip skubotai skelbti vien dėl galimybės būti pirmiesiems? Ypač, jei tema yra verta rimto skandalo ir dar rimtesnio, labai atsakingo žurnalistinio ir kitokio tyrimo.

Štai šiandien buvo viešai paskelbta žinutė "Patikrinę miškininkų sandėlius nemaloniai nustebo". Siūlau atidžiai ją paskaityti ir tada gal bus aiškesnis mano komentaras.

Mane ta žinutė realiai suintrigavo, nes senokai domiuosi aplinkosaugos, gamtos, miškų ūkio temomis. Bet perskaitęs neautorizuotą žinutę sau uždaviau kelis klausimus ir atsakymai mane verčia abejoti šios temos tikru (žurnalistiniu) tyrimu. Pakartosiu man galvoje kilusius klausimus:

1. Jei kažkas "nemaloniai nustebo" patikrinę miškininkus, tai kas tie konkrečiai nustebę asmenys ir dėl ko jie tokie yra. Mat , nuostaba yra jausmas ir jį reikia išgirsti iš kažko ir dar gerai būtų patikrinti.

2. Teksto pradžioje radau du keistus dalykus - viena abstrakčią išvadą apie "nemažai" (kiek?) pažeidimų ir kitą konkretų - apie medienos trūkumą. Į tai atkreipiau dėmesį tik tada, kai perskaičiau visą tekstą, nes...

3. Nes tekste radau informaciją, kad pažeidimas yra jau ne medienos trūkumas, o "nustatyti žymūs medienos likučių neatitikimai (vienų sortimentų trūkumas, kitų perteklius)". Tai reiškia, kad pažeidimas yra ir trūkumas, ir perviršis. Kitaip tariant, pažeidimas - netiksli apskaita.

4. Dar įdomesnis viešai paskleistas, bet niekaip nedetalizuotas viešas kaltinimas "specialistams abejonių sukėlė ir urėdijos apvaliosios medienos apskaitos vidaus kontrolės užtikrinamas".  Tiksliau sakant, viešai paskleista kažkieno abejonė dėl kontrolės. Bet ar tai jau pažeidimas? O jei kažkas abejoja, tai ar jis turi būti įvardintas tas abejojantis, kad jam būtų galima atsakyti?

5. Na o visų įdomiausia žinutės pabaiga. Joje pasakoma, kad "dėl nustatytų pažeidimų vyksta tyrimas". Koks tyrimas? Ikiteisminis ar koks kitoks? Pažeidimai jau yra ar tik galimi pažeidimai?

6. O štai paskutinis minėto teksto sakinys yra lyg iš kaltinamosios išvados arba konkretaus valdiško rašto - "Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdas raštiškai yra įpareigotas iki birželio 1 d. pateikti Generalinei miškų urėdijai išsamų paaiškinimą". Na, jei Generalinė miškų urėdija prašo paaiškinimų raštu iki birželio 1 dienos, tai čia jų reikalas. Bet jei viešai skelbiamas tekstas žiniasklaidoje, tai juk nereikia per Generalinę miškų urėdiją laukti paaiškinimo? Juk teksto autorius gali pats paskambinti ir išklausyti kitą pusę? Bent tiek. Kodėl neišklausė? Nežinau. Nes tekste apie tai nė žodžio.

Beje, tekste apskritai niekur nėra nurodyta, kas yra informacijos šaltinis, teksto autorius ir kuo svarbi ši žinia, jei dar nėra jokio pažeidimo. Nebent šaltinis yra ta pati minėta Generalinė miškų urėdija ir jos pranešimas. Bet tokiu atveju reikia tai nurodyti.

P.S. Ši žinutė ir tema man ypač įdomi dėl to, jog atidžiai seku informacinį karą dėl Lietuvos miškų ūkio pertvarkos. Nepalaikau nė vienos pusės. Bet norisi, kad nebūtume tik statistiniai propagandos platintojai. Abiejų pusių.

Rubrika LŽS ir NŽKA pirmininkas yra Spaudos, radijo ir televizijos projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-06-26 11:54
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media