Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vienas ryškiausių atkurtos valstybės ekonomistų, galėjo lengvai, lyg it riešutus gliaudyti kitų menkai suvokiamas ekonomikos temas. Tai, kad dirbo septynias kadencijas Seime, lėmė įgimtas smalsumas, gebėjimas bendrauti ir viskuo domėtis.

Kaip teigia knygos autorė, sovietmečiu valstybinio Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto studentams jo paskaitose piešta vizija apie laisvą kraštą, turintį savo ekonomiką, pastatytą ant privačių pamatų ir paremtą žmonių atsakomybe, tapo realybe. Studijų metais pasirinktos strategijos „dešimt kartų pamatuoti ir vieną kartą pjauti", - laikėsi iki gyvenimo pabaigos. Visi K. Glavecko sprendimai buvo gerai pasverti, imdavosi tik tų sumanymų, kurių įgyvendinimu neabejojo.

Profesoriaus pavardę prisimena studentai, paskatinti steigti nepriklausomai valstybei būtinas institucijas. Ne be reikalo Atgimimo metais universitete jį praminė komandoru, t. y. karinio jūrų laivyno kapitonu ir viduramžių riterių ordino aukščiausiuoju pareigūnu.

Mokslininko sukauptas žinių bagažas padėjo laužyti planinės ekonomikos stuburą ir kloti laisvos rinkos pamatą. K. Glaveckas - mokslininkas ir praktikas, pridėjęs ranką prie esminių valstybės lūžio metų reformų. Jį drąsiai galima vadinti laisvosios rinkos Lietuvoje pradininku, vėliavnešiu ir ideologu, kurio veikla formavo šalies ekonomiką. Jo pastangomis Lietuvoje atsirado svarbūs valstybingumo atributai - Prekių ir Nacionalinė vertybinių popierių biržos, Laisvosios rinkos institutas.

K. Glaveckas turėjo gerą politinę uoslę. Laisvė, apie kurią kalbėjo kelis dešimtmečius, nebuvo tik deklaratyvi frazė. Sovietų okupacijos metais vykusi kelionė į Sibirą ieškoti ištremtų giminaičių drauge su bičiuliu JAV mokslininku, kuriam paskolino tėvo pasą, verta trilerio. Iki gyvenimo pabaigos K. Glaveckas liko laisvės žmogumi, nepatogios tiesos sakytoju, nepaisančiu politikos virtuvės taisyklių.

R. Sakalauskaitės knygoje apie K. Glavecką cituojami ano meto dokumentai, spauda, atsiminimais dalijasi kolegos, studentai, šeimos nariai.

Knygos pristatymo metu prisiminimais dalysis: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Česlovas Juršėnas, Eugenijus Gentvilas ir bendražygiai Albertas Sinevičius, Rimantas Busila, Sigitas Paulauskas, Elena Leontjeva ir Remigijus Žemaitaitis, knygos autorė Ramunė Sakalauskaitė.

Renginį ves Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Daugiau informacijos:

Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vyriausioji specialistė

Gražina Gajauskaitė, 239 6633, el. p. grazina.gajauskaite@lrs.lt

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-03-10 13:32

Atgal