2024 m. balandžio 19 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Vytautas Kirkutis ir jo “rūko ženklinimas”

2020-02-27
 
Vytautas Kirkutis

Vytautas Kirkutis

Dainius Ručinskas,
LŻS narys

 

Vilniuje aktyviai veikianti rašytojo, LŽS nario Stasio Lipskio leidykla "Žuvėdra" Išleido Šiaulių krašto poeto Vytauto Kirkučio eilėraščių knygą "rūko ženklinimas". Tai naujausių eilėraščių rinkinys, kuriame atskleidžiami šiandienos žmogaus dvasiniai ieškojimai, giluminiai sielos pokyčiai, nuolatinio atsinaujinimo būtinybė. Glaustuose, koncentruotuose minties kūriniuose atsiveria išgyvenimų daugiasluoksniškumas.
"Rūko ženklinimas"- dvidešimt ketvirtoji rašytojo Vytauto Kirkučio knyga. Autorius yra išleidęs šešis eilėraščių rinkinius: "Atotakos(1994), ""Randai ant rentinio" (1996), "Veidrodis altoriuje" (1998), "Tarpuamžio lopšinė" (2001), "ad Ventus" (2006), ir "rūko ženklinimas" (2019).
Pasak literatūros kritiko S. Lipskio, ypač daug dėmesio skiriama gamtos ir žmogaus poetiniams ir filosofiniams apmąstymams, nuolatinei laiko kaitai ir išliekančioms pastovioms dvasinėms vertybėms.
Norėčiau iš karto pasakyti, kad skaitydamas mano žemiečio kuršėniškio poeto V.Kirkučio eilėraščius nerasite dirbtinai nugludintų, saldžių posmų, dominuoja giliai išmąstyti žodžiai.
Šiaulių universiteto literatūrologijos magistrantė Lina Bivainienė sako, kad poetas retoriškai klausia:
"Gal eilėraštis padės suprasti, kokios įvairių kartų , epochų, kultūros, būties ir buities atotakos atsrovena per žodžius į mūsų gyvenimą." Tai tarsi apibrėžiama pagrindinės eilėraščio funkcijas -išsisakymo galimybes. Eilėraščių tekstuose susipina individualios ir metafizinės žmogiškosios egzistencijos problemos.
Knygoje nemažai taiklių ketureilių:
"nuo likimo nepabėgo niekas-
jis nesiveja mūsų -
mes bėgame jam iš paskos
ir bijome kad nepasivytų
***
Jis ėjo ėjo ėjo
nežinojo - iš kur ir pas ką
be tikslo ir be prasmės
niekas nežino - kažkur
o paklaustas sakydavo :
benamiai niekados
nebūna namisėdos.
***
Laikina viskas laikina
per amžių amžius
ir per kitus amžių amžius
nes laikina yra amžina.
Poetas labai grakščiai aprašo artèjančio pavasario dvelksmą:
kovarnių vėjas
dvylika kovarnių
dvylika pavasario apaštalų
dvyliktą valandą
parskrenda nematomi-
išsirita
iš nakties kiaušinio

 

 

polaidžio vandenys
apsemia parko takus
diena sudžiauta
ant medžių sausta
dvylika kovarnių
išgena debesis iš lizdų

 

 

prasideda šitaip kovas
tamsėja šalnų sidabras
daigūs žolynų lietus
iš lėto sudygsta
virš lizdų jau plevena
kovarnių išrėktas vėjas
Poetas V. Kirkutis, molingos Kuršėnų žemės vaikas atiduoda duoklę puodžių puodžiams - molio karaliams. Savo eilėraštyje "Molio karaliai" jis sako:
Po žolės šaknimis - giliai,
Kur tamsiausia tamsa įtemusi,
Molio pievos, molio keliai-
Molėta Kuršėnų žemė.

 

 

Ten ramybė - rūkas rudenį -
Įsisukęs sunkiai - į molį.
Ir vakaro saulė įrudusi
Pareina molynais namo.

 

 

Sunkiai sukasi ratas užkimęs
Kaip gyvenimo laikrodis-žiedžia
Mūsų valandas - mūsų likimą
Kartais - puodžiai, kartais -viešpačiai.

 

 

Ant krosnies aksomo juodo
Gula liepsnos - nugula klostėmis.
Kaip duona iškepa puodas,
Karščio delnais nuglostytas.

 

 

Puodžių puodžiai - molio karaliai
Prieš saulę švytinčiom rankom
Iš molio nulipdo kelią,
Sujungiantį žemę ir dangų.

 

 

Beje, šios recenzijos autoriaus seneliai gyveno 4 km nuo Kuršėnų, prie Ventos intako Ringuvos upelio prigludusiame Gedinčių kaime. Atmenu kaip mes,vaikiščiai, miestelio puodžiams karjeruose prikasdavome molio, o už tai gaudavome gražių švilpynių.
Poetas V.Kirkutis savo naują poezijos knygą palydi tokiais romantiškais žodžiais: "Vėjas įpainiojo šermukšnio šakosna tankų rūką. Spurda, plazdena, plevesuoja (...) Rūkas smelkiasi į tave, įsigeria į mintis, žodžius, sielą, jausmus. Tampi blyškus trumparegis miglos žmogus, kartais liūdnas, nustebęs kartais piktas, įširdęs, svajingas, apsiblausęs, švytintis.Visoks - kaip ir pats rūkas.

 

Diena matinė ir nelabai matoma. Miglotai minkšta ir minkštai nuglostyta. Klostėmis krenta ant upės kranto - vėjas vis vakarop, vakarop, takai - paskui vėją, o žmonės - paskui takus...

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-02-27 12:58
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media