2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Romualdas Račkauskas: plačiose gyvenimo brydėse - nuo traktoristo iki reaktyvinio lėktuvo šturvalo

2018-01-14
 
Romualdas Račkauskas:

Romualdas Račkauskas:

Dainius Ručinskas,
LŽS narys

Mano žemietis šiauliškis Romualdas Račkauskas - iš tų žmonių, kurie nuo pat jaunumės atkakliai siekė užsibrėžto tikslo ir jį įgyvendino. Nuo pat vaikystės pradėjęs svajoti apie aviaciją, įveikęs sunkų, erškečiuotą kelią tapo lakūnu. Jis raižė žydrą padangę beveik 30 metų.
R. Račkausko biografijoje įrašytos tokios eilutės: baigęs Šiaulių J.Janonio vidurinę mokyklą tarnavo 16 -oje lietuviškoje divizijoje, Klaipėdos 73 -oje pėstininkų divizijoje, Kazachstane dirbo vairuotoju, traktorininku, kombainininku.
Su pagyrimu baigė Sasovo (Rusija) civilinės aviacijos mokyklą, po to gavo Leningrado aukštosios civilinės aviacijos mokyklos diplomą. Jo, kaip piloto, biografija prasidėjo 1960 metais, į dangaus žydrynę pakilo lėktuvu AN - 2. Tris dešimtmečius be avarijų skraidė įvairių tipų lėktuvais iki pat didžiųjų reaktyvinių lainerių, ore išbuvo 16 tūkst. valandų.
Romualdas Rakauskas vienintėlis iš lietuvių, kuriam buvo suteiktas didelės, dabar jau nebeegzistuojančios valstybės nusipelniusio civilinės aviacijos piloto garbės vardas, aukščiausias to laiko piloto įvertinimas.
Leidykla "Gairės" išleido šio Lietuvos civilinės aviacijos veterano dvi atsiminimų knygas - "Autografas dangaus mėlynėje" ir "Nesibaigiantis skrydis". Pirmoje labai gyvai pateikiami R. Račkausko nelengvi paties ir artimųjų likimo vingiai Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, apie lakūno gyvenimą, trijų dešimtmečių skrydžius. Įdomi autentiškų, vaizdžių pasakojimų ir kartu dokumentinė knyga vertinga ir besidominčiam krašto istorija, ir aviacijos mėgėjui, ir profesionalui.
Knygoje apstu epizodų, kuriuose aprašomi rizikingi skrydžiai sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, apie piloto ištvermę ir šaltą protą bei žaibiškus sprendimus.
A. Račkauskas prisimena, kad labai įdomus aerodromas, į kurį teko skraidyti buvo Sočis (Adleris). Tai buvo vienas sudėtingiausių aerodromų Sąjungoje. Betoninis kilimo ir tūpimo takas buvo siaurame žemės lopinėlyje tarp Juodosios jūros ir aukštų Kaukazo kalnų grandinės. Kada stiprus vėjas pūsdavo nuo Juodosios jūros, leistis reikėdavo iš kalnų pusės. Tūpti užeidavome kalnuose. Lėktuvas TU-124 , skrisdamas 350 km/val. greičiu, vingiuodavo kalnų tarpekliais. Orientuotis tekdavo pagal tarpekliuose sumontuotus raudonus skydus. Visai netoli sparno praslinkdavo stačios kalnų uolos. Tie skrydžiai buvo labai pavojingi, tačiau, pasak R. Račkausko, įgula buvo ne iš kelmo spirta ir puikiai tvarkėsi.
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys Algis Kusta, pristatydamas R. Račkausko knygą "Nesibaigiantis skrydis" rašo, kad ateina diena, kai gyvenimo svarstyklės pasitvarko savaip, nei norėtų žmogus. Lakūnui skaudžiausia diena, kai pasakoma, kad jis nebegali skraidyti. Bet ar tai lakūnui įmanoma - jis ir žemėje, tapęs pėsčiuoju, tebėra padangių paukštis. 
Apie šį nesibaigiantį skrydį ir rašoma šioje nusipelniusio piloto atsiminimų knygoje. Joje pasakojama apie aeronautikos antžemines tarnybas, jų kasdienę atsakingą misiją rūpintis keleivių sauga ir saugumu, gelbėti į nelaimę patekusius žmones. Pasakojama ne iš nuogirdų, o paties veiksmo dalyvio. Tai tikra Lietuvos aviatorių veiklos nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje kronika.
Knygoje ne tik profesinės veiklos faktai. Autorius atveria ir privataus gyvenimo puslapius: su meile ir pagarbą rašo apie źmoną Olgą, apie šeimą, kuri buvo jo didžioji atrama sunkiame darbe, apievsavo kolegas, bendravimą su kraštiečiais šiauliečiais.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-01-15 11:51
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media