2019 m. rugpjucio 21 d., Treciadienis

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Žurnalisto V. V. Česnulio knyga apie Merkinės cerkvę

2019-04-30
 
Merkinės cerkvė

Merkinės cerkvė

Jonas Laurinavičius,
LŽS narys

 

 

Istorikai, kraštotyrininkai, žurnalistai negaili dėmesio Merkinei bei jos apylinkių praeičiai ir dabarčiai. Kad yra vis ką naujo ir gero pasakyti! Merkinės istorija ilga ir šlovinga - nuo viduramžių glūdumos. Vienu jos istorijos tarpsniu susidomėjo ir žurnalistas, LŽS narys Vytautas Valentinas Česnulis. Jis parašė knygą „Merkinės cerkvė" ir išleido... savo ir Merkinės krašto muziejaus lėšomis.
Merkinės cerkvės istorija ilga ir turtinga. „Pasak Merkinės cerkvės klebono Joano Korčinskio 1924 m. pasakymo, Merkinės stačiatikių parapija yra viena seniausių Lietuvoje. Atseit dar didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, 1418 metais, Merkinėje buvo pastatyta mūrinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo cerkvė ir katalikų bernardinų vienuolynas" (p.6)... Tačiau daugiau kaip pusę tūkstančio tikinčiųjų ji niekada nėra turėjusi, daugiausia apie 200-300 parapijiečių.
Trumpai apžvelgiant knygelę, galima pasakyti, kad Merkinės cerkvė yra turėjusi žymių šventikų, netgi Lietuvos stačiatikių istorijoje. Tai Michailą Paškevičių, Žirovicų (Baltarusija) dvasinės seminarijos auklėtinį, 1845 m. paskirtą į Merkinę. 
Parapijai priklausė Merkinė, Alytaus miestas, Marcinkonys, Daugai, Nedzingė, Alovė, Kabeliai, dar keli po Dzūkiją išsimėtę kaimai, kuriuose gyveno stačiatikių. Štai 1871 m. parapijai priklausė 225 vyrai ir 174 moterys - iš viso 399 parapijiečiai. Šventikas M. Paškevičius - kelių Vilniuje išleistų knygelių, paremtų senais archyviniais ir kitais dokumentais, autorius. 1890 m. buvo išleista jo istorinė apybraiža „Vilniaus Švč. Trejybės, vėliau Šv. Dvasios brolija", taip pat knygelė „Fiodoras Skuminas-Tiškevičius, Naugarduko vaivada". 
Beje, pirmoji knygelė - apie Švč. Trejybės ir Šv. Dvasios broliją - rimta studija, solidžiausias M. Paškevičiaus veikalas. Šis šventikas Merkinėje dirbo iki 1878 m. 
Po jo kelis dešimtmečius Merkinės stačiatikių parapijos klebonu buvo Piotras Kazanskis, Tverės dvasinės seminarijos auklėtinis. Jo ilgametė ganytojiška veikla knygelėje plačiai parodyta. 
Iš ilgos darbų virtinės įdomumo dėlei pateiksime dvi:
Už bendrą gyvenimą be santuokos Novoaleksandrovsko kaimo (dabar Aleksandrava - Elektrėnų sav. J. L.) gyventojui Jemeljanui Zolotuchinui ir Plikionių kaimo gyventojai Marijai Filonovai konsistorija 1898 m. sausio 13 d. nutarė paskirti 4 metų bažnytinę bausmę, vienam atliekant ją Aukštadvario, kitam Merkinės cerkvėje. Nusidėjėliai privalėjo per visus sekmadienius ir šventes eiti į pamaldas cerkvėse, atlikti išpažintį, bet Komunijos negalėjo priimti, nebent ištikus sunkiai priešmirtinei ligai. Šventikas turėjo nusidėjėlius auklėti, įtikinti jų elgesio nepadorumu. Tik gavus vyskupijos leidimą, šventiko įsakymu, bausmės laikas galėjo būti sutrumpintas (p.40-41).
Antras epizodas:
1900 m. Sinodo narių susirinkime buvo iškeltas klausimas, ar mirus grafui Levui Tolstojui bus galima už jį laikyti gedulines pamaldas. Kadangi L. Tolstojus daugelyje savo kūrinių „aiškiai parodė save kaip stačiatikių Kristaus cerkvės priešą", Sinodas nusprendė uždrausti po jo mirties laikyti už jį pamaldas. Tokį raštą gavo ir Merkinės cerkvė. Pamaldos už L. Tolstojų čia nebuvo laikomos.
Nuosekliai aprašyta naujos mūrinės Merkinės cerkvės statyba 1886-1888 m. Merkinės stačiatikių parapijoje tuo metu buvo trys Švietimo ministerijai priklausiusios mokyklos: Merkinėje, Alovėje ir Nedzingėje: Merkinėje mokykloje mokėsi 14 stačiatikių vaikų (kiek katalikų - neparašyta).
Nepriklausomos Lietuvos laikais Merkinės parapijai priklausė 420 parapijiečių (1923). Klebonu buvo Joanas Korčinskis. 1926-1935 m. jis ėjo Lietuvos kariuomenės stačiatikių kapeliono pareigas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu, Gedimino ir Vytauto Didžiojo ordinais. Išleidęs tris Rusijos cerkvės istorijos knygas, rašęs ir apie Lietuvos istoriją.
Pokario metais žinios apie Merkinės stačiatikių parapijiečių skaičių skirtingos, pavyzdžiui, 1946 m. sąraše jų yra tik 21. Parapijos Tarybos pirmininku buvo Georgijus Speranskis. Varėnos apskr. Vykdomasis komitetas 1949 m. liepos 16 d. sprendimu pateikė prašymą uždaryti Merkinės cerkvę ir naudoti ją kaip kultūros įstaigą. Dėl mažo tikinčiųjų skaičiaus - 7-8 žmonės - parapija neišgalėjo mokėti mokesčio ir išlaikyti šventiko. LSSR Ministrų taryba patenkino Varėnos apskr. vykdomojo komiteto prašymą ir 1950 m. sausio 6 d. Merkinės cerkvė buvo išbraukta iš registro.
Dabar buv. cerkvės patalpose įsikūręs Merkinės krašto muziejus. 
V. V. Česnulio knyga „Merkinės cerkvė" ženkliai papildė istoriografinę literatūrą apie Merkinės praeitį.
Rubrika Naujos knygos, leidiniai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-06-28 14:06
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media