2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Keletas publikacijų apie Seimo laikinosios komisijos, tiriančios LRT finansinę veiklą, darbą, ir komentaras tuo klausimu

2018-02-28
 
Rimvydas Paleckis Agnei Širinskienei: jūs manote, kad žinote, kaip sudaromos sutartys, bet nežinote 
Lauryna Vireliūnaitė
 
Antradienį LRT finansus tiriančiai Seimo laikinajai komisijai liudijęs nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis susikibo su komisijos nare, „valstiečių" frakcijos atstove Agne Širinskiene. Jis pareiškė, kad ji nežino, kaip sudaromos sutartys, nors yra įsitikinusi priešingai. LRT atstovas taip sureagavo prašomas paaiškinti, kodėl sutartys su prodiuserinėmis kompanijomis sudaromos dėl kiekvienos laidos atskirai, o R. Paleckis esą pasirašinėja ant neužpildytų sutarčių. Vėliau paaiškėjo, kad A. Širinskienės posėdyje rodytas dokumentas - blanko, kuris pildomas po kiekvienos transliuotos laidos, forma. „Ar teko pasirašyti ant tuščių lapų?" - laikinosios komisijos posėdyje R. Paleckio klausė A. Širinskienė. „Kaip taip gali būti, nelabai suprantu", - jai atsakė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas. Bandydama paaiškinti, ką turi galvoje, „valstietė" A. Širinskienė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojui pateikė sutarčių pavyzdžius, kuriuos, anot Seimo narės, jis pasirašė dar neužpildytus. Komiteto nariai suabejojo, ar tai nėra įrodymas, kad LRT pasirašo sutartis su prodiuseriais dėl kiekvienos konkrečios laidos. „Parašai reiškia, kad jūs patvirtinate sutarties įvykdymą. Patvirtinate savo parašu tuščius laukelius", - teigė ji. R. Paleckis aiškino, kad tai, ką rodo A. Širinskienė, yra priedas prie sutarties, kuris pildomas priduodant konkrečią laidą. Laikinosios tyrimo komisijos dėl LRT veiklos posėdis +11 „Tai yra priedas prie sutarties, tai yra blankas, kuris pildomas po kiekvienos laidos atskirai. Mano parašas yra dalis sutarties - nusistovėję dalykai, nesakau, kad tobuli. Mus daug kas tikrino, bet klausimų nekilo (...) Tai nėra sutartis vienai laidai, kiekvieną kartą po laidos ją pridavus pildomas blankas. Jūs manote, kad žinote, kaip sutartys sudaromos, bet jūs nežinote", - sakė jis. Vėliau R. Paleckis žurnalistams aiškino, kad sutartys dėl laidų yra labai didelės apimties, nes jas sudaro pagrindinė dalis, kurioje atsispindi visos pagrindinės sąlygos, papildomi lapai, kuriuose yra prodiuserio sąmata, ir blankai, kurie pildomi kiekvieną kartą po laidos transliavimo. „Sutartis nesudaroma kiekvienai laidai, ji sudaroma bendram laidų skaičiui per tam tikrą laikotarpį, blankas skirtas kiekvienos atskiros laidos fiksavimui", - teigė jis. Anot jo, lapas, kurį jam rodė A. Širinskienė, kuriame buvo antspaudai, R. Paleckio parašas, ir - tuščios vietos, skirtos užpildymui, tėra sutartyje esanti blanko forma. „Jie bandė pasakyti, kad neva ant mano parašo kažkas neva pildoma. Tai taip negali būti, jis lieka sutartyje ir gula į archyvą (...) Jie nesuprasdami specifikos bandė daryti iš to įvykį", - paaiškino jis. Komisijai pirmininkaujantis „valstiečių" atstovas Arvydas Nekrošius žurnalistams teigė, kad komisiją R. Paleckio paaiškinimas dėl sutarties tenkino. „Direktorius (pavaduotojas - aut.) tikrai išsamiai atsakė į daugelį klausimų, minėtas blankas buvo įvardintas ir atsakymas tikrai tenkino komisijos narius", - teigė Seimo narys.

 

 
Dviejų sutarčių dėl „Eurovizijos" reikia, nes skiriasi sąlygos 
A. Širinskienė taip pat priminė anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio iškeltą klausimą dėl sutarčių dėl atrankos į „Euroviziją" transliavimo. R. Karbauskis yra teigęs, kad skandalingiausios yra sutartys su prodiuseriais už laidas, kurių pradinė vertė yra, pavyzdžiui, 23 tūkst. eurų, o paskui ta pati sutartis papildoma 92 tūkst. eurų suma. Vėliau paaiškėjo, kad jis kalbėjo apie atrankos į „Euroviziją" laidas, ir baigiamąją atrankos finalo laidą, kuri organizuota ne LRT studijoje, o Klaipėdos arenoje. A. Širinskienė R. Paleckio klausė, kodėl organizuojant „Eurovizijos" atrankos transliacijas reikia dviejų sutarčių, nors iš anksto žinoma, kad bus atrankos finalas. „Jau sutarties pasirašymo metu akivaizdu, kad bus baigiamoji laida", - teigė ji. „Ne visada tai akivaizdu. Papildomi susitarimai visada galimi - kiekvieną jų galima pagrįsti. Natūralu, kad „Eurovizija" prasideda LRT studijoje, tačiau kur ji baigsis, nebūna aišku, pernai ji baigėsi Klaipėdos arenoje, šiemet ji baigsis Kauno arenoje. Kiekvienam, kas bent kiek supranta televiziją ne kaip žiūrovas, transliacija LRT studijoje ir arenoje, atitinkamas apšvietimas, kiti vaizdo sukūrimo elementai yra esminiai skirtumai. Jis yra reikalingas, nes iš esmės skiriasi sąlygos", - sakė jis. Anot LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo, tąsyk prie „Eurovizijos" atrankos finalo transliavimo prisidėjo ir Klaipėdos savivaldybė, o tokius dalykus iš anksto numatyti esą neįmanoma. 
R. Paleckis teigė, kad skleisdamas abejones dėl minėtos sutarties R. Karbauskis elgėsi neetiškai, tačiau elgėsi kaip politikas. „Jis paskleidė tam tikrus dalykus, kuriuos jūs kartojate, deja, dalis visuomenės taip suprato - toks buvo ir tikslas. Jis politikas ir to nesmerkiu", - sakė jis. Anot R. Paleckio, ši laikinoji komisija atsirado dėl to, kad LRT yra kritiška valdančiajai daugumai, kokia buvo visų valdžių atžvilgiu. „Kol kitaip nenustatyta, LRT yra skaidri organizacija. Ir toliau išliks kritiška valdančiai daugumai, jokios komisijos nedarys įtakos mūsų turiniui. Vis tiek žurnalistai dirbs savarankiškai, nepriklausomai, kad ir kaip tai nepatiktų Kultūros komiteto pirmininkui", - pareiškė jis. A. Širinskienė pasiūlė R. Paleckiui nesinervinti, o šis atšovė, kad tai, jog ji kelis kartus klausia to paties, rodo, kad ji pati nervinasi. Vėliau R. Paleckis pareiškė, kad LRT komisijos ištakomis galima laikyti daugiau kaip prieš metus vykusį skandalą, kuriame minėtas R. Karbauskis ir buvusi Seimo narė Greta Kildišienė. Anot jo, tuomet R. Karbauskis dalyvavo Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre", iš kurios išėjo, nacionalinio transliuotojo atstovo žodžiais, šlapias. Vėliau žurnalistams R. Paleckis aiškino, kad ir opozicionierių Aleksejų Navalną Kremlius dėl akių persekioja ne už kritiką, o už finansus. „Ieško visokių menamų pažeidimų ir už tai jis sodinamas, ir už tai jis vaikšto po teismus. Už finansus, bet iš tikrųjų, mes gi visi suprantame, kad už kritiką. Aš nelyginu, nesakau, kad tai tapatu - tikrai ne, bet kad kiekviena valdžia turi tikslą kontroliuoti žiniasklaidą, ir ypač tą, kuri jai ranka pasiekiama, yra faktas, tai vyksta Lenkijoje, tai seniausiai įvyko Rusijoje ir Baltarusijoje, tai įvyko Vengrijoje ir tai įvyktų bet kurioje demokratinėje šalyje, jeigu politikai turėtų tam pakankamai galių, o visuomenė būtų nepakankamai aktyvi ir pilietiška. Tikiu, kad Lietuvoje taip nėra ir neatsitiks, tačiau požymiai to akivaizdžiai vyksta", - kalbėjo LRT atstovas. Jis pridūrė, kad Lietuvoje viešėjusi Europos transliuotojų sąjungos delegacija konstatavo, kad Lietuva yra pirmas atvejis sąjungos istorijoje, kai parlamente sukuriama komisija aiškintis nacionalinio transliuotojo finansus, kai tai galėtų daryti begalė kitų institucijų. „Tai yra akivaizdi politinė kontrolė", - pridūrė jis.
 

 

 

Nemažoje dalyje viešųjų pirkimų dalyvauja vienas tiekėjas 
A. Širinskienė komisijos posėdyje iškėlė klausimą, kad net 62 proc. LRT viešųjų pirkimų perkama iš vieno tiekėjo, ji klausė, kas buvo padaryta, kad tiekėjų padaugėtų. R. Paleckis teigė, kad tai klausimas ne jam, jis tik pasirašo sutartis dėl laidų, tačiau viešųjų pirkimų neorganizuoja. Po posėdžio LRT išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė, jog 2016-2017 m. iš viso įvykdyta 50 atvirų konkursų. Iš jų 21 konkurse buvo gauta po vieną pasiūlymą, o tai sudaro 42 proc. nuo visų nurodytu laikotarpiu vykdytų atvirų konkursų. „Tiekėjų aktyvumas teikiant pasiūlymus nėra didelis dalyje LRT skelbtų atvirų konkursų galimai dėl to, kad įsigyjamos paslaugos ar prekės yra labai specifinės, pavyzdžiui, televizijos ir radijo sistemos, kurias Lietuvoje diegti ir aptarnauti turi tik labai ribotas kiekis tiekėjų. Pvz. „LRVAB vystymo ir palaikymo paslaugų pirkimas" ar „Radijo automatizacijos programinės įrangos palaikymo paslaugų pirkimas". Tai radijams skirtos sistemos, kurias Lietuvoje turi tik LRT, tad natūralu, kad ir tiekėjų skaičius joms aptarnauti yra ribotas. „Tinklelio planavimo programinė įranga" - tai specifinė įranga, skirta televizijos tinklelio planavimui, kurios diegimų Lietuvoje be LRT buvo tik vienas. Apskritai tokių sistemų diegimai Lietuvoje dažnu atveju yra vienkartiniai, tad konkursuose šių sistemų aptarnavimui dalyvauja tik tie tiekėjai, kurie atstovauja gamintojui ir jas jau yra įdiegę LRT", - teigiama pranešime.
 

 

 

R. Paleckis: dėl kainų vyksta derybos 
R. Paleckis aiškino, kad dėl laidų kainų vyksta derybos ir stengiamasi sumažinti kainas, o nemažai atvejų tai pavyksta padaryti. LRT atstovo žodžiais, noras mažiausiomis sąnaudomis gauti geriausią rezultatą užprogramuotas visuose už tai atsakinguose LRT darbuotojuose. Jis siūlė komisijai pasidomėti rinkos kainomis, o tai būtų galima padaryti paprašius kainų iš komercinių televizijų ir jas palyginus su sumomis, kurios išleidžiamos laidų kūrimui ar jų pirkimui iš prodiuserinių kompanijų. „Mes įvairiais būdais gauname tą informaciją (apie kainas kitose televizijose - aut.) ir spaudžiame prodiuserius, kad jie mums darytų už tiek, kiek kainuoja, o ne už tiek, kiek jie norėtų. Mes patys save tikriname, mus tikrina išorės institucijos, ir kažkokių nukrypimų nebuvo fiksuota", - teigė jis. Klausiamas, kada LRT Tarybos posėdžiai ir vėl bus transliuojami dėl skaidrumo, R. Paleckis atsakė, jog viliasi, kad Kaimo reikalų komiteto posėdžių turinys taip pat taps viešas, turėdamas omenyje tai, kad Seimas buvo žurnalistams neleidęs viešai susipažinti su atviro posėdžio turiniu. 
„Tarybos posėdžiai vieši, galite ir jūs ateiti, gaila, kad neatėjote", - sakė jis. Po kiekvieno posėdžio, anot jo, išplatinamas pranešimas spaudai, o kai LRT Taryba nuspręs vėl transliuoti posėdžius, jie bus transliuojami. 
Kitą savaitę laikinosios komisijos posėdis nevyks, nes komisija gavo dar vieną porciją dokumentų ir ketina į juos gilintis. Į užduotus klausimus didžioji dalis institucijų jau atsakė. Anot A. Nekrošiaus, pavyzdžiui, STT atsakyme teigė, jog LRT viešieji pirkimai galėtų vykti skaidriau ir tarnyba žino, kaip juos padaryti skaidresnius. „Todėl kviesimės ir jų atstovus ir klausime, ką jie turėjo galvoje", - teigė komisijos pirmininkas.
 

 

 

Kreipėsi į Konstitucinį Teismą 
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Jos iniciatoriai „valstiečiai" teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, nagrinės viešuosius pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t. Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios. Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos teisės laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
*-*-*- 
 

 

 

Po nemalonių klausimų apie parašus ant tuščių lapų - liepsninga LRT vadovo pavaduotojo kalba išsiaiškino dokumentų paskirtį
 
Dalia Plikūnė 
 
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis išrėžė parlamentarams, kodėl jo nuomone atsirado laikinoji komisija jų veiklai tirti ir patikino, kad šios televizijos žurnalistai ir toliau liks kritiški valdantiesiems. Per posėdį jis pasakė, kad liepos 1 dieną LRT pateikė savo ataskaitą, kaip tai darė visiems Seimas iki tol. Po to parlamentarai galėjo klausti papildomos informacijos. Jis paaiškino, kad priešingai nei būna pildant mokesčių deklaraciją, kai pildoma aiški lentelė, LRT ataskaita neturi konkrečios formos. „Buvo nusistovėjusi praktika, ir jei Kultūros komiteto pirmininkui kilo klausimų, jis galėjo paklausti, bet jis to nepadarė. Nes tikslas kitas", - sakė R. Paleckis. 
Jo nuomone, komisija atsirado dėl LRT kritiškumo valdančiajai daugumai. „Toks buvo visoms valdančioms daugumoms. O visa kita tik detalės", - sakė R. Paleckis. LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas paaiškino, kad kol nenustatyta kitaip, LRT yra skaidri, nesirengia pažeisti trečiųjų šalių interesų, ir toliau išliks kritiška valdančiajai daugumai. „Jokios komisijos nedarys įtakos turiniui", - teigė R. Paleckis patikindamas, kad televizijos žurnalistai ir toliau dirbs savarankiškai. Laikinosios komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius puolė teisintis, kad komisija neturi tikslo kištis į turinį, o A. Širinskienė pasiūlė R. Paleckiui nesijaudinti ir nesinervuoti, esą komisijai rūpi tik finansai.
 

 

 

Domina sutartys ir viešieji pirkimai 
Seimo laikinoji komisija tarkuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotoją R. Paleckį dėl sutarčių ir viešųjų pirkimų. R. Paleckis komisijai negalėjo tiksliai įvardinti, kokią dalį visų sutarčių jis pasirašo, tačiau patikino, kad jis pasirašo daug sutarčių. Jis taip pat patikino, kad prieš pasirašydamas sutartis sužiūri, kad būtų surinktos visos „vizos". „Mes sutartis pasirašome pagal kompetencijas, taip pat ir departamentų, ir kitų padalinių vadovai turi kompetenciją pasirašyti tam tikros apimties sutartis", - sakė R. Paleckis.

 

 

 
Sukėlė klausimą parašas ant neužpildyto blanko 
Daug klausimų komisijos nariams sukėlė surastas vienos sutarties priedas - perdavimo lapas, kuris buvo pasirašytas, tačiau neužpildytas. Komisijos narė valstietė-žalioji Agnė Širinskienė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo klausė, ar jam teko pasirašinėti ant tuščių lapų. Komisijos narė taip pat R. Paleckiui parodė perdavimo lapą, kuris buvo neužpildytas, bet pasirašytas. LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas paaiškino, kad tai yra priedas prie sutarties. Tokie lapai esą paprastai užpildomi, kai atliekami įsipareigojimai. „Dokumentas yra visiškai tuščias su praleistomis grafomis", - stebėjosi A. Širinskienė atkreipdama dėmesį, kad tokiame dokumente yra antspaudas, jis yra pasirašytas. R. Paleckis teigė, kad detalių reikėtų klausti prodiuserio. Tačiau jis paaiškino, kad kiekvienos laidos pridavimas turi savo dokumentus, ir kai užpildomos tuščios eilutės, tada dedamas parašas. Tas parašas būna nebūtinai jo. Esą tai yra standartinė forma. Jis taip pat paaiškino, kad „pagrindinis parašas yra ant pagrindinio teksto", kuriame yra įrašytos sumos.. „Tai, ką rodė A. Širinskienė yra sutarties priedas, ir tas blankas yra pildomas po kiekvienos laidos atskirai. Tai yra nusistovėję dalykai, mus daug kas tikrino, niekam klausimų nekilo", - sakė R. Paleckis. Jis taip pat patikino, kad neužpildytas dokumentas nėra pildomas po to, kai jau ant jo yra sudėti parašai ir antspaudas. „Taip nėra, kad pildomas dokumentas po to, kai uždėtas mano parašas", - sakė R. Paleckis.
 

 

 

Paaiškino sutarties sudarymo subtilybes 
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas paaiškino sutarčių sudarinėjimo subtilybes. „Kiekviena sutartis turi daug lapų. Yra sutarties pagrindinė dalis, kur yra surašytos visos esminės sutarties sąlygos, ir pabaigoje yra du parašai - LRT ir tos šalies, kuri pasirašo su LRT sutartį. Ten jokių tuščių blankų nėra, būti negali, nes tai yra vientisa sutartis", - sakė R. Paleckis. Pasak jo, prie sutarties yra mažiausiai papildomi keturi - šeši lapai, kur yra papildoma informacija. „Dalis tos informacijos yra susijusi su, pavyzdžiui, prodiuserio sąmata, kuri irgi yra labai detaliai išrašyta ir pasirašyta. Tame tarpe yra blankas, kuris pildomas kiekvieną kartą ištransliavus laidą", - sakė R. Paleckis. Jis paaiškino, kad sutartis nesudaroma kiekvienai laidai ištransliuoti, sutartis sudaroma bendram laidų kiekiui per tam tikrą laikotarpį. Tas blankas reikalingas fiksuoti kiekvieną laidą. „Kai ateina sutartis (ji būna keliais egzemplioriais, nes kitą gauna ir ta šalis, kuri pasirašo), tai būna gana storas dokumentas, kuriame yra pagrindinė dalis ir papildomi blankai. Aš patvirtinu savo parašu, kad toks blankas yra sutarties dalis, aš nepatvirtinu tuščio blanko, aš patvirtinu jį, kaip sudėtinę sutarties dalį. Jis taip ir lieka sutartį ir gula į archyvą ir saugumas, o pats blanko kopija be mano parašo jau gyvena kitą gyvenimą - po kiekvienos laidos pildoma, pasirašoma, kam priklauso, ir gula į buhalteriją, ir tada išmokami pinigai", - žurnalistams sakė R. Paleckis. LRT laikinosios komisijos pirmininkas A. Nekrošius žurnalistams sakė, kad LRT vadovo pavaduotojas išsamiai atsakė į daugelį komisijos klausimų, ir atsakymas dėl minėto blanko taip pat tenkino komisijos narius. „Viena iš versijų buvo, kad tai, galbūt, netyčia papuolęs kažkoks blankas, tai mes išsiaiškinome, kad tai yra tradicinis blankas, iš anksto, kaip pavyzdys, pateikiamas, ir mes tik tą ir norėjome išsiaiškinti. Kad tai yra tik pavyzdinis blankas", - sakė A. Nekrošius.
 

 

 

Domino papildomi susitarimai 
A. Širinskienė taip pat domėjosi, kodėl kai kuriais atvejais yra pasirašomi papildomi susitarimai. R. Paleckis aiškino, kad kiekvieną papildomą susitarimą galima pagrįsti. Aiškindamas konkrečiai apie „Euroviziją", jis patikino, kad visada aišku, kad transliacijos prasidės LRT studijoje, tačiau ne visada aišku, kur jos baigsis. Jis priminė, kad pernai paskutinė transliacija vyko Klaipėdos arenoje, esą prie to prisidėjo ir Klaipėdos savivaldybė, šiemet ji bus Kauno arenoje. LRT direktoriaus pavaduotojas taip pat paaiškino, kad transliacija LRT studijoje ir arenose skiriasi - nes apšvietimo ir vaizdo sukūrimo elementai yra skirtingi, todėl papildomi susitarimai yra logiški ir suprantami, nes iš esmės skiriasi filmavimo sąlygos. A. Širinskienei taip pat buvo neaišku, kaip neatlyginta sutartis įterpus punktą tampa atlygintina. R. Paleckis patikslino, kad parlamentarė kalba apie informaciją, kurią, pasak jo, elgdamasis neetiškai, per spaudos konferenciją paskleidė Ramūnas Karbauskis. Jis paaiškino, kad sutartyje tiesiog praleistas punktas, ir tai tiesiog žmogiškojo faktoriaus nulemta klaida numeracijoje. „Sutarties turinys yra vientisas ir logiškas, reikėtų jį skaityti. Kad praleistas punktas - visur dirba žmonės... Sutartis yra logiška, vientisa nuo pradžios iki pabaigos", - sakė R. Paleckis.

 

 

 
Kėlė klausimų viešieji pirkimai 
Seimo komisijos nariams sukėlė klausimų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateikta informacija, kad apie 62 proc. LRT tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų vyko sąlygomis, kada dalyvavo tik vienas tiekėjas. R. Paleckis paaiškino, kad kiekvienas pirkimas yra paaiškinamas, viešas, ir patikrintas VPT. „Šitas klausimas nėra visai man skirtas. Už programų pirkimą yra atsakingas atskiras departamentas. Jis pavaldus generaliniam direktoriui", - sakė R. Paleckis. 
 
Siūlė pasidomėti kainomis rinkoje 
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas komisijos nariams siūlė pasidomėti, kiek laidų kūrimui arba pirkimui iš prodiuserinių kompanijų išleidžia privačios televizijos. Jis pats aiškino, kad įvairiais būdais gauna informaciją apie situaciją rinkoje ir spaudžia prodiuserius dėl kainų. Esą šioje vietoje LRT vykdo ir vidinę kontrolę, ją tikrina ir išorės institucijos, tačiau pažeidimų nenustatyta. A. Nekrošius nelabai turėjo vilčių, kad komisijai pavyktų gauti informacijos iš privačių televizijų apie kainas, tad, pasak jo, komisija neketina to prašyti. Pasak jo, klausimą, ar transliuoti viešai savo posėdžius, turi spręsti pati LRT Taryba, tačiau jis informavo, kad posėdžiai yra vieši, ir juose galima dalyvauti, o po posėdžių platinami pranešimai spaudai. Komisija anksčiau yra išklausiusi LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, LRT tarybos vadovą Žygintą Pečiulį, LRT Administracinės komisijos pirmininką Tadą Šarapovą. Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją, rašė BNS. Parlamentas yra nurodęs laikinosios komisijos tyrimą baigti iki birželio 1-osios. Komisijos iniciatoriai „valstiečiai" teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai. Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą. A. Nekrošius paaiškino, kad laikinoji tyrimo komisija dėl LRT veiklos padarys savaitės pertrauką, susipažins su gautais dokumentais, ir po to vėl rinksis. Numatyta toliau vykdyti apklausas, tačiau dar nėra nuspręsta, ką konkrečiai kvies komisija. Komisijos vadovas taip pat patikino, kad visos institucijos, į kurias buvo kreiptasi atsakė, išskyrus tris. „Įdomesnės - VPT, STT atsakymai, kur jie nuogąstauja dėl tam tikrų dalykų, kurie vyksta LRT, tai atsižvelgę į jų pastabas, taip pat juos kviesime, ir aiškinsimės, ką jie turėjo galvoje. Pavyzdžiui, STT įvardija, kad viešieji pirkimai galėtų vykti šiek tiek skaidriau, ir jie pateikia pavyzdžių, kaip tai galėtų vykti, mes paklausime, ką jie turi mintyje", - sakė A. Nekrošius. Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų.

 

 

*-*-*-*-
 
Dėl Seimo laikinosios komisijos LRT finansinei veiklai tirti klausimų apie LRT viešuosius pirkimus

LRT vykdo viešuosius pirkimus vadovaudamasi LR viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, taip pat kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Susipažinti su įvykdytų pirkimų procedūrų ataskaitomis galima Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiamoje informacijoje. Pažymime, kad tai, jog vykdant atvirą konkursą gaunamas vienas pasiūlymas, nors konkursas yra atviras, viešai skelbiamas visiems suinteresuotiems tiekėjams, negali būti vertintina kaip įstatymo pažeidimas, kadangi LRT negali daryti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti konkurse pateikiant pasiūlymą. Kartu atkreipiame dėmesį, jog nors nėra aišku, už kokiu laikotarpiu vykdytus konkursus yra pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, tačiau LRT atliktais skaičiavimais, peržiūrėjus, pavyzdžiui 2016-2017 m. LRT įvykdytus atvirus konkursus, nustatyta, jog iš 50 atvirų konkursų 21 konkurse buvo gauta po vieną pasiūlymą, o tai sudaro 42 proc. nuo visų nurodytu laikotarpiu vykdytų atvirų konkursų. 
2016-2017 m. iš viso įvykdyta 50 atvirų konkursų. Iš jų 21 konkurse buvo gauta po vieną pasiūlymą, o tai sudaro 42 proc. nuo visų nurodytu laikotarpiu vykdytų atvirų konkursų. 
Taip pat 2016-2017 m. iš viso įvykdytos 6 apklausos, kreipiantis į vieną tiekėją, nes rinkoje nebuvo alternatyvų. Šie skaičiai neįtraukti į aukščiau pateiktus skaičiavimus, nes logiška, kad kreipiantis į vieną ir gaunamas vienas pasiūlymas.
Informacija apie vykdytus konkursus skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/ , kuriame teisės aktų tvarka pateikiamos įvykdytų pirkimų procedūrų ataskaitos (http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_profile&task=ataskaitos&Itemid=86&filter_show=1&vpt_unite=&filter_authority=nacionalinis+radijas+ir+televizija&filter_jarcode=&filter_cpv=&filter_pirknr=&filter_regnr=&filter_from=&filter_to=&filter_type=&filter_tipas=1
Tiekėjų aktyvumas teikiant pasiūlymus nėra didelis dalyje LRT skelbtų atvirų konkursų galimai dėl to, kad įsigyjamos paslaugos ar prekės yra labai specifinės, pavyzdžiui, televizijos ir radijo sistemos, kurias Lietuvoje diegti ir aptarnauti turi tik labai ribotas kiekis tiekėjų. Pvz. „LRVAB vystymo ir palaikymo paslaugų pirkimas" ar „Radijo automatizacijos programinės įrangos palaikymo paslaugų pirkimas". Tai radijams skirtos sistemos, kurias Lietuvoje turi tik LRT, tad natūralu, kad ir tiekėjų skaičius joms aptarnauti yra ribotas. „Tinklelio planavimo programinė įranga" - tai specifinė įranga, skirta televizijos tinklelio planavimui, kurios diegimų Lietuvoje be LRT buvo tik vienas. Apskritai tokių sistemų diegimai Lietuvoje dažnu atveju yra vienkartiniai, tad konkursuose šių sistemų aptarnavimui dalyvauja tik tie tiekėjai, kurie atstovauja gamintojui ir jas jau yra įdiegę LRT.
 
Virginija Bunevičiūtė
Atstovė ryšiams su visuomene
S. Konarskio g. 49,
LT-03123 Vilnius
Tel. +3705 236 3240
Mob. +370 686 91963
Faks. +370 5 2363208
lrt@lrt.lt 
www.lrt.lt

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-02-28 13:00
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media