Nuomonių barometras

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai

Kopijos:

Lietuvos Respublikos Žmogaus teisių komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ  KOORDINAVIMO CENTRO

PAKLAUSIMAS

Dėl patyčių žiniasklaidoje ir žodžio laisvės suvaržymų

2017 m. vasario 6 d.

Daugelis piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje pagrįstai piktinasi dėl šalies viešojoje erdvėje įsivyraujančios patyčių antikultūros. Nerimą kelia tai, kad joje asmens nekaltumo prezumpciją dažnai pažeidinėja valstybės viešieji asmenys. Tačiau žiniasklaidoje viešai žmones žeminti nevengia ir žurnalistai. Kai kurie jų, siekdami pigaus populiarumo, agresyviai niekina atskiras visuomenės grupes ar jos sluoksnius („jūs šiukšlės", „runkeliai", „kalafiorai","kompleksuoti buduliai" ir kt. ), menkina valstybės institucijas („Vagių Seimas" „Seimo idiotizmas"), niekina demokratiškai išrinktus valstybės vadovus ("Karbauskio šeškė",  „frigidiška sterva" ir kt.) bei valstybingumo simbolius (demonstruojami vaizdai su Vyčiu papuoštomis pusnuogėmis merginomis, arba Vytis, besituštinantis Europos Sąjungos žvaigždutėmis ir kt.). Ypač patyčių žiniasklaidoje padaugėjo pastaruoju metu.

Tai stiprina nepagarbą žmogaus teisėms, pažeidžia žmogaus orumą, asmens nekaltumo prezumpciją, žmonių gyvenimo privatumą, sudaro sąlygas nepagrįstam asmens profesinės reputacijos menkinimui ir kitiems pažeidimams, kartu diskredituoja žodžio ir įsitikinimų laisvę, skatina žmonių teisinį nihilizmą ir tarpusavio priešpriešą. kursto neapykantą, naikina žmonių lojalumą valstybei ir prieraišumą savo kraštui.

Viešojoje erdvėje daugėja ir faktų, kai žurnalistai atvirai ragina kovoti su kitaminčiais ir kitokia nuomone, mėgina sukurti tokią viešą atmosferą, kurioje tam tikros nuomonės būtų tiesiog represuojamos, kad žmonės bijotų atvirai reikšti savo įsitikinimus, nors juose nėra jokių neteisėtų ar nemoralių dalykų, o tai varžo piliečių konstitucines įsitikinimų ir žodžio laisves.

Taip pat neretai žiniasklaidoje tendencingai ir nepagrįstai platinamas atstumiantis korumpuotos ir smurtaujančios Lietuvos valstybės įvaizdis, kuriama nesaugi,  atgrasi ir slogi šalies moralinė aplinka, skatinanti nepasitikėjimą valdžia ir valdžios institucijomis. Dėl to visuomenėje  auga nusivylimas savo valstybe, kartu didėja nevaldoma masinė piliečių emigracija.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) atkreipia Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos dėmesį, jog  daugelis aukščiau paminėtų iš asmens ir visuomenės pasityčiojančių teiginių, įsitikinimų ir žodžio laisvės suvaržymo apraiškų negali būti laikomi nešališka, sąžininga ir juolab  etiška žurnalisto nuomone.  Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - įstatymas) 2 str. 33 dalis „Nuomonę" apibrėžia kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą požiūrį, kuris turi būti reiškiamas sąžiningai ir etiškai.  Agresyvūs asmens (žurnalistų) viešai paskelbti minėti teiginiai bei raginimai kovoti su kitaminčiais nėra nei sąžiningi, nei etiški.  Jie pažeidžia LR Konstitucijos 25 str. bei Įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas, kur nurodoma, jog   laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama jei yra būtina apsaugoti „[...] žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę".

LŽTKC mano, jog dėl padažnėjusių patyčių ir diskriminacijos apraiškų  žiniasklaidoje pažeidėjams turėtų būti taikomos sankcijos, nustatytos Įstatyme (50 str.). Tačiau nei visuomenė, nei žmogaus teisių organizacijos apie tokias faktiškai pritaikytas sankcijas neturi jokios informacijos.

Todėl prašome:

1. Suteikti informaciją (nurodyti šaltinį), kiek „Žurnalistų etikos tarnyba" 2016 metais savo iniciatyva atliko tyrimų dėl viešo pasityčiojimo iš asmens, visuomenės grupių ar konstitucinių vertybių, ar perdavė tokią medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai  ir kokios buvo pritaikytos sankcijos dėl minėtų pažeidimų Įstatymo pažeidėjams.

1. Taip pat, kiek „Žurnalistų etikos tarnyba" 2016 metais inicijavo arba perdavė medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl viešų asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimų žiniasklaidoje, atvirų raginimų diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ar religinių bei kitokių įsitikinimų, varžant piliečių konstitucines teises dėl pažiūrų ir įsitikinimų laisvės.

LŽTKC nuomone, Įstatymas suteikia reikiamus įgaliojimus  tramdyti patyčias žiniasklaidoje ir kovoti su kitais piliečių konstitucinės žodžio ir įsitikinimų  laisvės apribojimais. Viešai nuomonę reiškiantiems asmenims, siekiantiems įžeisti, pažeminti ar įskaudinti kitą žmogų arba visuomenės grupę, t.y. patyčių skleidėjams, taip pat asmenims, nesąžiningai viešai pažeidusiems kito  asmens nekaltumo prezumpciją, viešai raginantiems kovoti su kitaminčiais ir tuo būdu varžyti kitų piliečių konstitucines teises bei laisves, turi būti taikomos sankcijos, kad jų pigaus populiarumo siekis nebūtų tenkinamas žmonių orumo, jų žeminimo, valstybės bei visuomenės menkinimo ir žmogaus teisių suvaržymo sąskaita.

Jei šis LŽTKC paklausimo turinys neatitinka Žurnalistų inspektoriaus tarnybos pareiškėjui keliamų  reikalavimų  (Įst. 50 str.1 d.,4 p.) arba paklausimas nėra išsamus (neatskleisti pažeidimų šaltiniai), esame pasirengę bendradarbiauti ir pateikti konkrečias nuorodas.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija - Vytautas Budnikas

Piliečių gynimo paramos fondas -  Stasys Kaušinis

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija - Romualdas Povilaitis

Lietuvos Helsinkio grupė - Stasys Stungurys

Nurodytų organizacijų pritarimą Paklausimo turiniui tvirtinu:

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas        Vytautas Budnikas