2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Žurnalistas nuteistas už įžeidžiančius klausimus politikui ir jo praeities priminimą

2011-01-27
 
Andriaus Ufarto nuotraukoje: LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius

Andriaus Ufarto nuotraukoje: LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius

 
Šiandien pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje už buvusiam kandidatui į Prezidentus ir Seimą Česlovui Jezerskui savo straipsniuose ir knygose viešai keltus nepatogius ir aštrius klausimus bei nusipelniusio generolo praeities priminimą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nuteistas žurnalistas, portalo www.slaptai.lt autorius Gintaras Visockas.
 

Baudžiamoji byla ir teistumas, 15 tūkstančių litų įžeisto Č. Jezersko moralei palaikyti ir dar beveik 8 tūkstančiai litų advokato išlaidoms - tokia bylos baigtis. Sprendimas neskundžiamas.

 

Gintaras Visockas nuteistas Vilniaus apygardos teisme 2011 01 27

 

Šiuo atveju belieka Europos žmogaus teisių teismas ir viltis, kad šis, mano nuomone, baisus precedentas taps viešu skandalu Europos Sąjungoje. Demokratinėje ES šalyje Lietuvoje jau teisiama ir už politikų įsižeidimą.

 
Beje, sutinku su teismo kai kuriais argumentais dėl turinio ir jo netinkamo pateikimo. Tačiau kaip tokiu atveju reikėtų vertinti 2009 metais viešai publikuotą ir šiuo metu viešai pasiekiamą Dailiaus Dargio tekstą "Generolas Č. Jezerskas: nuslėptos istorijos vingiai" portale Balsas.lt? Suprantu, kad ir pats dabar rizikuoju būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet visgi privalau pateikti viešai prieinamą bent jau vieną citatą: 
 
  „Įdomu, kad maždaug prieš dvidešimt metų į sovietinę armiją pakviestas Žaliakalnio kiemuose išdykaujančių jaunuolių gaujos lyderis Remigijus Daškevičius nevažiavo tarnauti į tolimąjį Sibirą ar Vidurinę Aziją. Vienas žinomas krepšininkas pasirūpino, kad jo pažįstamą boksininką priglaustų pats Č. Jezerskas. Taip vėliau kriminaliniame pasaulyje visagaliu šulu, pravarde Daškė, tapęs veikėjas įsiliejo į gimtojo miesto dislokuoto desantininkų dalinio gretas ir ėmė aktyviai treniruotis pas Č. Jezerską. Įvaldęs imtynių techniką, R. Daškevičius netrukus tapo Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų artimos kovos čempionu.
<...>

Balsas.lt savaitės" šaltinių teigimu, pasitinkant 2006-uosius Vilniaus televizijos bokšte esančiame restorane Č. Jezerskas vėl buvo pastebėtas kauniečių bokso klubo vadovo Anatolijaus Marmos, Artūro Adomėno (Travoltos), siejamų su Kauno šešėliniu pasauliu, ir jų merginų kompanijoje.
 

2006 metų lapkritį Travolta išgarsėjo per konfliktą Vištyčio miestelio (Vilkaviškio rajone) pakraštyje esančioje kaimo turizmo sodyboje. Tuomet marijampolės nusikaltėlių autoritetas susipyko su kauniečiais: vieną nužudė, o kitus, tarp jų Travoltą ir Kęstutį Miliauską, pravarde Šramas, sužeidė."


Vertinant šią bylą ypač svarbus gali būti ir Algimantas Šindeiki, kuris viename iš savo darbų "Saviraiškos laisvė v. asmens garbė ir orumas: ar konstitucinga Lietuvos teismų praktika?" paminėjo štai tokį aspektą:

 

"Nepagrįstas asmens socialinio vertingumo mažinimas suteikiant didesnį svorį saviraiškos konstitucinei teisei gali būti žalingas formuojant teisingą ir darnią pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę. Susiformavusi teismų praktika, kai viešojo asmens garbė ir orumas saugomi mažiau nei privataus asmens ir siekiant viešojo asmens garbės ir orumo pusiausvyros bei saviraiškos laisvės daugeliu atvejų pirmenybė teikiama saviraiškos laisvei, privalo turėti tvirtą konstitucinį pagrindą. Nepagrįstai menkinant viešøųjų asmenų garbę ir orumą būtų pažeistas konstitucijos kaip vientiso teisės akto principas ir viena žmogaus konstitucinė teisė iškelta aukščiau už kitą."

 

Tame pačiame darbe buvo pateiktas dar vienas labai svarbus EŽTT doktrinos apibendrinimas:

 

"Tiek LR KT doktrina, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) bei Lietuvos teismų praktika pripažįsta ypatingą laisvos žiniasklaidos svarbą. Žiniasklaida pateikia plačią informaciją apie politines problemas, kurios sudaro viešąjį interesą. Taip saugomas visuomenės narių teisinis gėris turėti plačias galimybes suvokti ir ginti savo asmeninius bei viešuosius interesus.

 

2008-2009 m. EŽTT jurisprudencijoje suformuota nauja doktrina, kuria remiantis galima tvirtinti, kad visuomenėje vykstant diskusijai viešojo intereso klausimais, kaižurnalistai ar kiti asmenys naudojasi plačia saviraiškos laisve kritikuoti viešųjų asmenų - politikų ar kitų valstybės tarnautojų veiksmus, net kai pateikiamiems teiginiams gali trūkti aiškaus faktinio pagrindo, vis ne toks svarbus darosi faktinių ir vertinamųjų teiginių (žinios ir nuomonės) skirtumas.

 

Ankstesnėje EŽTT doktrinoje nuomonių ir faktų atskyrimas buvo lemiamas veiksnys balansuojant susidūrusias konvencines - saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 str.) bei privatumo laisvės (Konvencijos 8 str.) vertybes. Ankstesnėje EŽTT praktikoje vyravo nuomonės ir žinių atskyrimo testas. Žinioms (faktams ir duomenims) buvo taikomas tiesos kriterijus ir reikalaujama juos įrodyti, nuomonėms tiesos kriterijus nebuvo taikomas.

 

Naujausioje EŽTT praktikoje akcentuojami kiti papildomi susidūrusių vertybių balansavimo testai - visuomeninės diskusijos viešojo intereso klausimais svarbumas, žurnalistinis sąžiningumas - žurnalistų etikos kodeksų laikymasis tikrinant informacijos šaltinius, teiginių išraiškos formos proporcingumas siekimui informuoti visuomenę, šokiruojančios ar labai kritiškos nuomonės reiškimo visuomeninis tikslingumas, diskusijos viešojo intereso klausimais kūrimas ir palaikymas, bendras publikacijos ar kitokio pranešimo tikslas. Balansuodamas skirtingas teises teismas nustatinėja, ko siekta visu publikacijos kontekstu - įžeisti ir pažeminti asmenį, sukurti apie jį nepalankią visuomeninę nuomonę ar palaikyti diskusiją svarbiais viešojo intereso klausimais.

 

EŽTT leidžia teismui riboti saviraiškos laisvę tuo atveju, jei saviraiškos laisvė naudojama siekiant asmenį įžeisti, suformuoti apie jį neigiamą nuomonę, o ne informuoti apie visuomeniškai reikšmingus įvykius ar reiškinius."

 

P.S. Mano asmenine nuomone, ponas Č. Jezerskas tikrai nėra toks baisus, koks jis vaizduojamas ar kokį jį gali kas nors įsivaizduoti perskaitęs kai kurias publikacijas. Maža to, man asmeniškai yra tekę bendrauti su šiuo žmogumi ir jo šeimos tragedija man sukelia nuoširdžią užuojautą. Man asmeniškai nesvarbios detalės. Lygiai taip pat manau, kad jei žmogus yra bendravęs su asmenimis, kurie vėliau buvo teisiami, tai dar nereiškia, kad pats asmuo yra toks pat. Vienas mano draugas taip pat yra teistas. Gaila, kad taip nutiko.

 

P.P.S. Aš nuoširdžiai suprantu ir užjaučiu visus žmones, kuriuos dalis žiniasklaidos priemonių ir jose dirbančių žmonių apšmeižė, įžeidė, pažemino garbę ir orumą. Pilamos pamazgos skaudina ne tik viešus asmenis, bet ir jų artimuosius, ypač vaikus. Todėl tais atvejais, kai iš tiesų taip elgiamasi, turi būti atsakomybė. Visgi ir politikai ar kiti vieši asmenys tusi suvokti, kad dirbdami ir tarnaudami visuomenei jie tuo pačiu atsižada ir tam tikros ramybės bei privatumo, nes viešumas yra garantuotas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2011-01-27 17:58
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media