2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Viešieji debatai 2010: Žurnalisto ir leidėjo veiklos skirtingos. Ar tinka jiems vienodi etiniai normatyvai?

2010-11-18
 
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, LŽS archyvo nuotr.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, LŽS archyvo nuotr.

Ugnius Babinskas
Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas
Viešieji debatai 2010
 

Definicijos:

 

1) Žurnalistas - fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. [LR Visuomenės informavimo įstatymas 2006-07-11 redakcija].

 

2) Leidėjas - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris organizuoja knygų, periodinių leidinių, kino ir muzikos produkcijos, kompiuterinių žaidimų, programinės įrangos, elektroninių knygų bei kitų intelektinės nuosavybės teisėmis apibrėžiamų produktų gamybą ir skleidimą.

 

3) Etiniai normatyvai - tai tam tikroje kultūroje priimtinų bei konkrečioje profesinėje veikloje savanoriškai taikytinų dorovinių principų sistema. Apibrėžiami įstatymų leidžiamosios valdžios ir (ar) savireguliacijos institucijų priimtais įstatymais, poįstatyminiais aktais, kodeksais bei kitais dokumentais.


Kalbos planas:

 

• Mano komanda laikosi pozicijos, kad žurnalistų ir leidėjų veiklos yra perdėm skirtingos, kad joms būtų taikomi identiški etiniai normatyvai.
• Esminis klausimas - kaip vienodi etikos principai gali būti taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims?
• Žurnalistika - tai visuomeninė veikla apimanti informacijos rinkimą, rengimą ir teikimą žiniasklaidos priemonėms.
• Leidyba - tai plataus masto verslo veikla, apimanti keletą veiklos sričių, kuri dorovinių principų semiasi dažniausiai iš verslo, bet ne profesinės etikos.
• Leidėjai savo veikloje remiasi įstatymais bei poįstatyminiais aktais, jiems neaktualus žurnalistų ir leidėjų kodeksas atkartojantis šių įstatymų nuostatas.
• Visiškai identiškų profesinės etikos normų taikymas dvejoms profesijoms reiškia jų vienodumą, o ne skirtingumą, o pastarasis faktas iš esmės yra jau pripažįstamas šių debatų temos teiginyje.

Visi puikiai žinome, kad gyvename ypatingu ir išskirtiniu metu, kurį daugelis akademikų yra linkę traktuoti kaip esminių permainų ar netgi lūžio laikotarpiu. Kaip pasakytų žymus ispanų sociologas Manuel Castells, mes esame naujos kartos „tinklaveikos visuomenė" ir gyvename ypatingame „informacijos amžiuje". Mes visi, gyvenantys socialiai ir technologiškai pažengusiuose, ekonomiškai išsivysčiusiose ir demokratijos principais valdomose valstybėse išgyvename laikus, kuriuose informacija, jos svarba bei milžiniški jos kiekai kaip niekada ankščiau lemia mūsų kasdienį gyvenimą. Tai laikai, kuriuose visuomenės informavimo veikla užsiimantys asmenys vaidina ypatingą vaidmenį tiek socialiniame, tiek politiniame, o galiausiai ekonominiame ir net kultūriniame kiekvienos valstybės gyvenime. Žurnalistai ir leidėjai yra vieni jų. Tačiau, šiandien, šioje diskusijoje mes nekalbėsime apie žurnalistus ir leidėjus kaip konkrečios profesijos atstovus, nenagrinėsime kiekvienos iš šių veiklų svarbos. Šiandien susirinkome aptarti daug labiau ginčytino ir aktualaus klausimo, susijusio su žurnalistų ir leidėjų darbu. Kalbėsime apie darbą, ne kaip apie rezultatą, bet kaip apie procesą, kuris bet kokiu atveju yra grindžiamas vienomis ar kitomis dorovinėmis nuostatomis.


Mano atstovaujama komanda laikosi pozicijos, kad žurnalistų ir leidėjų veiklos yra perdėm skirtingos, kad joms būtų taikomi identiški etiniai normatyvai. Manome, kad tai yra netikslinga, o šiuo metu Lietuvoje susiklosčiusi padėtis, kuomet teoriškai žurnalistai ir leidėjai yra laikomi tokia pat veikla užsiimančiais asmenimis, neatspindi praktinės realybės.


Visu pirma, norime iškelti esminį klausimą - kaip vienodi etikos principai gali būti taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims? Puikiai suprantame, kad tiek žurnalistai, tiek leidėjai yra laikomi asmenimis informuojančiais visuomenę, tačiau ar šio kriterijaus užtenka, kad teoriškai vieną tikslą turintiems, tačiau visai skirtinga praktika kasdienybėje užsiimantiems žmonėms, būtų taikomos visiškai tokios pat etiško elgesio taisyklės? Esame įsitikinę, kad ne. Žurnalistai yra asmenys, kurie profesionaliai dirba su informacija, bendrauja su žmonėmis, apdoroja medžiagą, kasdien savo darbe naudojasi komunikabilumu, o svarbiausia - kūrybiškumu. Sutinkame, kad jiems yra svarbūs tokie dalykai kaip nekaltumo prezumpcija, asmeninio gyvenimo privatumo apsauga ar šališkumo bei objektyvumo klausimai, tačiau ką tai turi bendro su leidybine veikla užsiimančiomis kompanijomis, kurių, kaip ir kiekvieno rinkos dalyvio pagrindinis tikslas yra siekti pelno? Mums prieštaraujanti komanda pasakytų, kad knygų leidyklai svarbu žinoti, kad išleisti knygos, kurioje pateikiama fiktyvi informacija, kad ir apie mano asmeninį gyvenimą negalima, tačiau pasakykite, gerbiamieji, ką žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas turi bendro su stambia muzikos leidybos bendrove kamuojama dilemos ar prioritetą skirti mažiau pelningai liaudies dainų platinimo veiklai ar Britney Spears muzikos leidybai? Manome, kad šiuo metu galiojančiame etikos kodekse leidyba yra suvokiama perdėm siauriai, o tai yra neadekvatu realybei.


Antra ne ką mažiau svarbi priežastis lemianti mūsų kritišką požiūrį, yra mažas leidėjų suinteresuotumas kasdienėje savo veikloje apskritai remtis kažkokiu etikos kodeksu. Visi leidėjų tiek etiniai, tiek praktiniai veiklos principai yra apibrėžiami konkurencijos, visuomenės informavimo, autorinių ir gretutinių teisių įstatymuose, tad kam dar papildomai vadovautis tik žurnalistams aktualiais ir praktikoje niekiniais etiniais normatyvais? Vien pats šiandieninės diskusijos pavadinimas iškelia lengvai atsakomą klausimą - kaip skirtingų profesijų atstovai gali vadovautis vienoda etika? Sakysite jų veiklos yra glaudžiai susijusios, tačiau juk ir gaisrininkų bei policininkų veiklos taip pat susijusios - abi šios struktūros atsakingos už visuomenės saugumą, bet ar tai reiškia, kad gaisrininkai ir policininkai kasdieninėje savo veikloje turi vadovautis visiškai identšikomis profesinės etikos nuostatomis?


Baigdamas noriu dar kartą pakartoti, kad mūsų komanda laikosi pozicijos, kad visi etiniai normatyvai negali būti bendrai taikomi tiek žurnalistams, tiek leidėjams, kadangi jų veiklos yra per daug skirtingos. Leidėjai labiau susiję su verslu, žurnalistai - su kūrybiniu darbu bei tarpasmenine komunikacija. Leidėjams yra visiškai neaktualu vadovautis žurnalistams svarbiomis etikos normomis, nes esminiai jų veiklos principai yra apibrėžiami įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose, o dabartiniame etikos kodekse tik atkartoti. Esame įsitikinę, kad vienodi etikos principai negali būti taikomi skirtingoms profesijoms, nes tai reikštų, kad tos profesijos iš tikro yra vienodos. O juk žurnalistika ir leidyba nėra vienas ir tas pats?

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-11-19 13:04
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media