2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Kokios visuomenės nuostatos apie pabėgėlius ir Lietuvos vaidmenį ES pabėgėlių perkėlimo programoje? Kviečiame žurnalistus

2019-10-02
 
Š. m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais atlikta reprezentatyvi visuomenės nuostatų apklausa1 siekiant nustatyti vyraujančias visuomenės nuostatas apie pabėgėlius ir Lietuvos vaidmenį ES pabėgėlių perkėlimo programoje. Tyrimas rodo, jog atskiros pabėgėlių grupės - krikščionys, politiniai pabėgėliai, yra vertinamos palankiau, tačiau Lietuvos gyventojai yra labiau linkę įžvelgti neigiamą į Lietuvą atvykusių pabėgėlių įtaką visuomenei ir valstybei. 
Daugėja Lietuvos gyventojų pritariančių teiginiui, jog atvykstantys pabėgėliai yra ekonominiai migrantai. 2015 m. taip manė 44 proc. respondentų, tuo tarpu šiais metais teiginiui pritaria 64 proc. apklaustųjų. Daugiau nei du trečdaliai respondentų pritarė teiginiams, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje (66 proc.) ir sukelti socialinius neramumus (60 proc.). Nuo 2015 m. taip manančių Lietuvos gyventojų sumažėjo penktadaliu (atitinkamai 22 proc. ir 20 proc.). 
Kita vertus, kai kurios visuomenės nuostatos pabėgėlių atžvilgiu tapo palankesnės. Gyventojojų, kurie pritarė teiginiui, kad pabėgėliai praturtins Lietuvos kultūrinį gyvenimą, padaugėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu (2015 m. - 15 proc., 2019 m. - 26 proc.). Beveik pusė apklausos dalyvių sutiko, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio Lietuvoje gyvenančių / į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių integracijai (48 proc.). 
Apklausos rezultatai bus pristatomi š.m. spalio 3 d. 14:00 val. diskusijoje „Understanding the (dis)connection: solidarity beyond borders" Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius). Renginio metu taip pat bus diskutuojama kaip solidarumas pabėgėliams kinta tolstant nuo įvykių epicentrų, kai visuomenė tiesiogiai nesusiduria su humanitarinės krizės pasekmėmis. Savo patirtimi ir įžvalgomis apie solidarumą skirtinguose kontekstuose dalinsis Sea-Watch medikas ir misijų vadovas Jan Schill, kurio kasdienybė - gelbėjimo operacijos Viduržemio jūroje; Katerina Tsapopoulou - žmogaus teisių ekspertė ir teisininkė iš Graikijos; Zanobi Tosi - pabėgėlių integracijos programos koordinatorius iš Italijos; Zabi Ahmad, kurio prieglobsčio prašymas Lietuvoje buvo atmestas kelis kartus; taip pat Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. 
Renginiai yra No More Bricks in the Wall kampanijos, vykdomos 28 ES šalyse, dalis, kuria siekiama įtvirtinti spalio 3 d. kaip Atminties ir atvirumo dieną Europoje. Daugiau informacijos www.diversitygroup.lt
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-10-02 10:34
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media