2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Rasizmo atspindžiai Lietuvos žiniasklaidoje. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

2021-03-25
 
Apie rasizmą Lietuvoje beveik nekalbama, bet pastaruosius 16 metų lietuviai labiausiai nenori gyventi romų kaimynystėje. Progos susipažinti su romų bendruomene lietuviai neturi - pernai 9 iš 10 publikacijų apie romus jie patys nė nekalbinti. Media4Change žiniasklaidos analizė rodo, kad informacijos srautas apie romų tautinę bendriją yra ne tik menkiausias skaičiumi, bet ir negatyviausias turiniu.
ŽINIASKLAIDOJE ROMAS - „GRĖSMĖ"
Žiniasklaida - svarbus nuostatų formavimo laukas. Pernai neigiamame kontekste dažniausiai minėti romai - 34 procentai žurnalistų darbų apie romus buvo neigiami.
„Neigiamomis reprezentacijomis žiniasklaida „pamaitina" jau egzistuojančias rasistines nuostatas, o šios sustiprina neigiamų reprezentacijų socialinį poveikį. Taip užsisuka priešiškumo ir neapykantos ratas", - pabrėžia antropologė Aušra Simoniukštytė.
Būtent tokiame rate sukasi romų etninė grupė, kurių atstovai gyventojų apklausose jau daug metų nuolat įvardijami kaip mažiausiai pageidaujami kaimynai, bendradarbiai. Kasmet Etninių tyrimų instituto atliekamo visuomenės nuostatų tyrimo duomenys rodo, kad romai yra viena iš nepalankiausiai vertinamų visuomenės grupių Lietuvoje.
„Dažnai rasizmas nėra visiškai įsisąmoninamas, bet nuo to jis netampa mažiau pavojingu. Greičiau atvirkščiai. Neįsisąmonintas rasizmas patylomis, nepastebėtas formuoja žmonių vertybines nuostatas ir pagrindžia atitinkamą elgesį, tačiau žmonės šių nuostatų neidentifikuoja kaip rasistinių ir dėl to nenori ir nesiekia jų keisti", - sako A. Simoniukštytė.
Pernai pusę neigiamo konteksto publikacijų apie romus sudarė straipsniai, žinutės, reportažai apie nusikaltimus. Kriminalinio konteksto publikacijose pabrėžiamas romų tautinis identitetas.
Publikacijose romų tautybė dažnai minima pertekliniu būdu, sukuriant nusikalstamų veiksmų ir tautybės priežastinio ryšio iliuziją, skatinančią apie romus mąstyti negatyviai.
Antraštėse ir vaizdingai parašytuose tekstuose pabrėžiamas romų tautybės asmenų grėsmingumas. Sudaromas įspūdis, jog tautybė bei kai kur ir odos spalva sąlygoja nusikaltimus.
Neigiamas nusiteikimas, nors rečiau akivaizdžiai fiksuojamas ir kitų analizuojamų visuomenės grupių atžvilgiu - musulmonų bei migrantų, ypač pabėgėlių iš Afrikos ar Artimųjų Rytų šalių. Žiniasklaidoje kalbant apie lietuviams kultūriškai tolimesnes bendruomenes kitoniškumas ryškinamas pabrėžiant odos spalvą.
ŽINIASKLAIDOJE ROMAS - „KITAS"
Žiniasklaidoje romai dažnai vaizduojami kaip izoliuota bendruomenė, nepritampanti prie vietos gyventojų. Romai dažnai sutapatinami su problemos šaltiniu, žiniasklaidoje retai analizuojamos bendruomenės problemos - ekonominės gerovės stygius, nedarbas ir pan.
„Rasizmas nėra „nekaltas" galvojimo būdas - jis pagrindžia diskriminaciją ir ją moraliai legitimuoja. Rasizmas griauna konkrečių žmonių - vaikų, kurie per anksti iškrenta iš švietimo sistemos, moterų ir vyrų, kurie negali gauti darbo ar, neslėpdami savo kilmės, oriai gyventi - likimus", - sako A. Simoniukštytė.
Karantino pradžioje romai buvo išskirti kaip visuomenės grupė, piktybiškai nedėvinti kaukių. Tokių žurnalistų darbų nebuvo daug, bet publikuotos buvo itin aštrios, atspindinčios tendenciją vaizduoti romų bendruomenę kaip nepaklusnią, nesuinteresuotą palaikyti visuomenės saugumo ir negebančią integruotis vietos bendruomenėje.
„Romai yra patogus rasinės diskriminacijos taikinys - diskriminacinės praktikos romų atžvilgiu yra beveik nebaudžiamos, jų viešai nestoja ginti politikai ir kiti galios pozicijose esantys žmonės", - pabrėžia A. Simoniukštytė.
Žiniasklaidoje atsispindi ir nekriminalinio pobūdžio įsišaknijusios nuostatos apie romus. Dažnai minimi stereotipai apie romų suktumą, tingumą, polinkį dykaduoniauti, klajokliškumą, netvarkingą gyvenimą.
ŽINIASKLAIDOJE ROMAS - BEVEIDIS
Lietuvoje gyvenanti romų bendruomenė - nedidelė, ją sudaro kiek daugiau nei 2000 narių, bet 63 procentai lietuvių sako, kad nenorėtų gyventi romų kaimynystėje.
Žiniasklaidoje progos susipažinti su romų bendruomene nėra - pernai 91,1 proc. žiniasklaidos darbų romai iš viso nekalbinti.
Pastebima tendencija, kad romai cituojami teigiamo konteksto straipsniuose, kurių tris kartus mažiau nei neigiamo konteksto publikacijų.
Pusėje darbų, kuriuose kalbinti romai, buvo griaunami įsisenėję visuomenės stereotipai apie romų tingumą, esą įgimtą polinkį į nusikalstamumą bei magiškų galių turėjimą.
Publikacijose stinga pašnekovų įvairovės - paprasti bendruomenės nariai nekalbinami, dažniausiai cituojami gerai žinomi romai, pavyzdžiui, romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik, dainininkas Radžis Aleksandrovičius.
Apie tai, kaip romų bendruomenei suteikti balsą skaitykite: Žurnalistikos akiratyje romai: kokios tendencijos ir galimybės dabar?
„Media4Change" veikia nuo 2009 metų. Tai tarptautinis judėjimas už aukščiausius standartus žurnalistikoje. Programos komandą sudaro NVO, žurnalistikos ir žmogaus teisių ekspertai iš skirtingų Europos šalių.
Remiantis ta pačia metodologija žiniasklaidos monitoringas su pertraukomis įgyvendinamas jau nuo 2013 metų.
 
Rubrika Nuomonių barometras yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 
 
 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-04-03 09:56
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media