2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ kreipimasis “Dėl žiniasklaidos laisvės ir Nacionalinio transliuotojo veiklos”

2018-03-14
 
 

Lietuvos Respublikos Prezidentei 
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai
Lietuvos mokslo tarybai
Lietuvos švietimo tarybai
Lietuvos meno kūrėjų asociacijai
Lietuvos vyskupų konferencijai


 

 

 

KONFERENCIJOS 
„Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje"
KREIPIMASIS

Dėl žiniasklaidos laisvės ir Nacionalinio transliuotojo veiklos
2018 m. vasario 27 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ( 25 str.) įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti - <Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas>.

Kita vertus tame pačiame Konstitucijos straipsnyje nurodoma, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama jei yra būtina apsaugoti <... žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę>. O Konstitucijos 28 str. įsakmiai nurodo, kad<įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo... nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių>.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje" dalyviai konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žiniasklaida neužtikrina nurodytų šalies Konstitucijoje garantuojamų žmogaus teisių ir laisvių - ji labiausiai atitinka vartotojų valstybės interesus, kurioje efektyviausiai susijungia vartotojų, verslo ir politikų interesai. Kartu pažymi, kad verslo išlaikoma žiniasklaida iš esmės negali būti nešališka, nes ji išreiškia žiniasklaidą išlaikančio verslo interesus, kurie neretai susijungia ir su artimais partijų interesais.

Žiniasklaidos šališkumas, neobjektyvumas, nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms dažnai kyla ir dėl žiniasklaidos teisiniame reguliavime bei jos veiklos administravime esančių įstatymo spragų, taip pat dėl netinkamos žiniasklaidos priemonių veiklos kontrolės.
Europos ir Lietuvos konstitucinė žmogaus teisių doktrina besąlygiškai apibrėžia žmogaus orumą kaip neliečiamą vertybę. Tačiau žiniasklaidos darbuotojai gali elgtis neatsakingai, piktnaudžiauti savo teise skleidžiant informaciją, nes Visuomenės informavimo įstatyme nėra detaliai reglamentuotas sąžiningumo principas, įtvirtintas LR Civiliniame kodekse.

Ydinga yra Visuomenės informavimo Įstatymo 9 str. 2 dalies nuostata, kad kandidatą į Žurnalistų etikos inspektorius siūlo subjektas (viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai), kurio veiklos atitiktį įstatymams inspektorius privalo kontroliuoti. Tai sukelia interesų konfliktą, nes Žurnalistų etikos inspektorius, privalantis nešališkai kontroliuoti informacijos laisvę ir žiniasklaidos teisinę atsakomybę a priori objektyviai negali veikti nešališkai jį pasirinkusio subjekto atžvilgiu.

Konferencijos dalyviai taip pat pažymi, kad nešališkumui, įvairioms pažiūros ir įsitikinimams atsispindėti, žodžio ir kūrybos laisvei užtikrinti Lietuvoje buvo priimtas Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas ir įsteigtas valstybėms lėšomis išlaikomas Nacionalinis transliuotojas, kuriam pagal minėtą įstatymą vadovauja LRT Taryba. Pastaroji yra aukščiausiasis LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams (9 str. 2 p.).

Pagal LRT įstatymą rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo,demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėtiįvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

LRT taryba pagal patvirtintą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valstybinę programų strategiją turėtų kontroliuoti šių principų laikymąsi.

Vertindami pastarųjų metų LRT ir jos Tarybos darbą, konferencijos dalyviai pažymi:

•§  LRT daug metų propaguodama globalizmą be nacionalinių atributų ir vaizduodama vien tik laimingą lietuvių gyvenimą emigracijoje, skatino masinį vietos gyventojų išvykimą iš Lietuvos ir gilino valstybės demografinę krizę;

•§  - LRT prisidėjo prie Lietuvos Respublikos fizinių ir intelektualinių galių, taigi ir jos Nepriklausomybės, silpninimo bei demografinės krizės gilinimo;

•§  LRT programų ir laidų vedėjai, organizuodami debatus, nė nemėgina atskleisti globalizmo idėjoms nepritariančių žmonių susirūpinimo tikrosiomis valstybės prastėjančios demografinės būklės priežastimis;

•§  LRT programų ir laidų vedėjai kviesdami į laidas skirtingų įsitikinimų žmones beveik niekada nesudaro vienodų ir pagarbių sąlygų (pvz., dalyvių skaičiumi) skirtingų pažiūrų žmonėms - politinei pozicijai ir opozicijai, politinio korektiškumo gynėjams ir jos kritikams, nacionalinės kultūros gynėjams ir kosmopolitams.

Tai rodo, kad LRT ir jos Taryba nesugeba užtikrinti Lietuvos piliečių žodžio ir kūrybos laisvių - LRT veikla nuolat pažeidžia tolerancijos, humanizmo ir bendradarbiavimo, objektyvumo, demokratijos, moralės, etikos ir nešališkumo principus, o kai kurie LRT laidų ir programų rengėjai atvirai negerbia žmogaus orumo ir jo teisių, nusižengia demokratijos principams ir stabdo pilietiškumo ugdymą.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje" dalyviai kreipiasi į šalies valstybės, valdžios ir žiniasklaidos savitvarkos institucijas bei visuomenines organizacijas ir siūlo:

•§  Įstatymų leidėjui papildyti Visuomenės informavimo įstatymą nuostatomis, įtvirtinančiomis informacijos rengėjų ir skleidėjų sąžiningumo principą (siūlomų pataisų projektas pridedamas).

•§  Pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 9.str. 2 dalies nuostatą, reglamentuojančią Žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimo ir tvirtinimo tvarką (siūlomų pataisų projektas pridedamas).

•§  Atsižvelgiant į tai, kad LRT neatlieka savo pagrindinio uždavinio (neatstovauja visos visuomenės interesams, o tik tam tikrai apie LRT sutelktų žmonių grupei), neužtikrina pagrindinių LRT įstatymo reikalavimų, nesugeba vykdyti nepriklausomo Nacionalinio transliuotojo misijos ir neracionaliai eikvoja valstybės lėšas, raginame sustabdyti LRT Tarybos darbą ir parengti tokią LRT Tarybos sudarymo tvarką, kuri užtikrintų Nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę nuo siaurų verslo bei politikos grupių įtakos, įgalintų autonomišką LRT Įstatymo vykdymą.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje" dalyviai :
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis; Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus; Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas; Periodinių leidinių redaktorius, publicistas Linas Virginijus Medelis;Politologas, publicistas Marius Kundrotas; rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rubavičius; filosofas, literatūrologas, redaktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius ir kt.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-03-14 11:38
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media