Nuomonių barometras

2025 metų Pasaulio spaudos laisvės indekse Lietuva, surinkusi 82,27 balo iš 100 galimų, nukrito viena pozicija ir užėmė 14 vietą iš 180 vertinamų šalių (2024 m. šalis buvo 13 vietoje). Nors bendras balų skaičius nežymiai pakilo, šis kritimas rodo, kad kitos šalys demonstruoja didesnį progresą ir Lietuvai reikia papildomų pastangų norint išlaikyti lyderės poziciją regione. Šiuos duomenis paskelbė tarptautinė ne pelno siekianti organizacija „Reporteriai be sienų" (RSF), kurios tikslas - ginti žiniasklaidos laisvę. Indeksas vertina žiniasklaidos laisvės lygį pagal penkis pagrindinius kriterijus: politinį kontekstą, teisinę bazę, ekonominius veiksnius, sociokultūrinį kontekstą ir saugumo lygį. Šiemet dominavo Šiaurės ir Vakarų Europos valstybės. Pirmajame septintuke įsitvirtino Norvegija (92,31), Estija (89,46), Olandija (88,64), Švedija (88,13), Suomija (87,18), Vokietija (86,93) ir Airija (86,92). Tai rodo aukštus standartus šiame geopolitiniame regione, kuriame konkuruoja ir Lietuva. Lietuvos kaimynai įvertinti taip: Latvija - 15 vieta (81,82 balo), Lenkija - 31 vieta (74,79 balo). Paskutines tris pozicijas pasaulyje užima Kinija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja. Palyginus 2025 m. ir 2024 m. rodiklius, išryškėja du esminiai ir priešingi pokyčiai: finansinės aplinkos silpnėjimas ir teisinės bazės stiprėjimas. Užfiksuotas didžiausias ekonomikos indikatoriaus nuosmukis (balas krito nuo 70,72 iki 68,84), įspėjantis, kad sisteminis vietos (regioninės) žurnalistikos finansavimo trūkumas ir silpna ekonominė aplinka išlieka pagrindine problema. Vis dėlto, šią neigiamą tendenciją atsveria ryškus teisėkūros srities pagerėjimas (balas pakilo nuo 81,41 iki 83,23).

TEISINĖS BAZĖS STIPRINIMAS: SLAPP PREVENCIJA IR TARPTAUTINĖ ĮTAKA

 Šis poslinkis pirmiausia siejamas su 2022 m. gruodžio 22 d. Seimo patvirtintais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimais, kurie įteisino apsaugą nuo SLAPP (Strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą). SLAPP (Strategic Lawsuits Against Public Participation) yra ieškiniai, kuriuos turtingi asmenys ar galingos organizacijos inicijuoja prieš žurnalistus, aktyvistus ar piliečius. Šių ieškinių tikslas - ne laimėti bylą, o įbauginti, finansiškai išsekinti ir užtildyti kritikus dėl ilgo ir brangaus teismo proceso. 2022 m. pabaigoje įsigalioję CPK pakeitimai įvedė vadinamąją „greitojo atmetimo" ( early dismissal) procedūrą. Ši procedūra įgalina teismus jau pradinėje stadijoje atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinius, kurių tikslas yra ne laimėti bylą, o finansiškai išsekinti ir nutildyti žurnalistus ar aktyvistus, dalyvaujančius viešojoje diskusijoje. Šio įstatyminio proveržio veiksmingumas patvirtintas praktiškai: Tomo Janonio byla (plačiau - „Žurnalistika", 2025 Nr, 2(52), kurioje bendrovė „SKR Baltic" padavė į teismą „Delfi" dėl žurnalisto publikacijų apie valstybinės žemės sklypo pardavimą be aukciono, tapo reikšmingu teisiniu precedentu Lietuvoje, patvirtinančiu apsaugos nuo strateginių ieškinių mechanizmo veiksmingumą. Ieškovui pateikus ieškinį, 2025 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino jį kaip strateginį ieškinį prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP) ir, taikydamas „greitojo atmetimo" procedūrą, ieškinį paliko nenagrinėtą jau pradinėje stadijoje. Bendrovei „SKR Baltic" apskundus šį sprendimą, 2025 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos teismas (veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu) apeliacinį skundą atmetė, palikdamas galioti apylinkės teismo sprendimą ir pakartotinai nuspręsdamas ieškinio nenagrinėti. Šis sprendimas yra nacionalinės reikšmės precedentas, demonstruojantis naujojo SLAPP apsaugos mechanizmo greitį ir veiksmingumą per visus instancijų etapus, kas žymiai prisidėjo prie bendro teisinės bazės balų pakilimo.

 EKONOMINIAI IŠŠŪKIAI: MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS IR DST DILEMA

Nors žiniasklaidos finansavimo modelis buvo atnaujintas 2024 m. įsteigus Medijų rėmimo fondą (Fondas), Lietuvoje tebėra aktuali žurnalistikos finansavimo problema. Tai turi įtakos ir ekonomikos rodikliams.

Svarbiausia Fondo funkcija - valstybės finansinė parama žiniasklaidai: jis konkurso būdu skiria lėšas atrinktiems viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų (juridinių ir fizinių asmenų) projektams, veiklai bei stipendijoms, kartu vykdydamas priežiūrą. Šiuo metu Fondas apima penkias pagrindines programas (Kultūrinės, Regioninės, Naujienų/Tiriamosios, Tautinių mažumų/Diasporos žiniasklaidos) ir Specialiąją programą dėl prarastų pajamų. Iš viso 2024 m. buvo paskirstyta 5 931 370 Eur. Nepaisant Fondo iniciatyvos, jo biudžetas vertinamas kaip nepakankamas, siekiant sustiprinti visą regioninę ir mažąją žiniasklaidą.

Pastaruoju metu Medijų rėmimo fondas (Fondas) vis aktyviau akcentuoja remiamo žiniasklaidos turinio kokybę ir stebėseną, pabrėždamas, kad valstybės parama privalo būti susieta su aukštais etikos bei profesionalumo standartais. Fondo argumentacija rodo strateginį poslinkį: finansavimas traktuojamas ne tik kaip ekonominė parama, bet ir kaip įrankis, skirtas skatinti ir palaikyti aukštus žurnalistikos standartus Lietuvoje. Fondas pabrėžia, kad lėšų gavėjai privalo atsakyti, kaip jų projektai prisideda prie visuomenės švietimo ir informavimo kokybės gerinimo, o ne tik padengia veiklos kaštus. Be to, Fondo parama laikoma garantu, leidžiančiu žurnalistams išsaugoti nepriklausomumą nuo komercinių ar politinių įtakų. Svarbiausias akcentas skiriamas būtinybei sukurti patikimesnius mechanizmus vertinant ne tik finansinę projektų dalį (biudžeto panaudojimą), bet ir paties turinio kokybę, etikos lygį bei visuomeninį poveikį.

Pagal 2025 m. Pasaulio spaudos laisvės indeksą, Lietuvoje žurnalistams išlieka palankios sąlygos dirbti, o politiniai išpuoliai yra retas reiškinys. Lietuvos žiniasklaidos rinkoje dominuoja visuomeninis transliuotojas LRT, TV3 ir LNK grupės. Šalia jų sparčiai auga interneto žiniasklaidos priemonės, kurios orientuojasi į tiriamąją žurnalistiką ir pritraukia jaunesnę auditorijos dalį.

Vis dėlto, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) 2025 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į aukščiausias šalies institucijas (Seimą, Vyriausybę, ir ministerijas) ragindama imtis strateginių sprendimų siekiant subalansuoti konkurencinę aplinką skaitmeninėje erdvėje, kuri, pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, yra iškraipyta globalių technologijų milžinų naudai ir žalinga tradicinei žiniasklaidai. IŽA pabrėžė socialinių tinklų algoritmų keliamą riziką, skatinančią neaiškios kilmės „melagienų" plitimą, ir pasiūlė kompleksinius teisinius bei mokestinius sprendimus. Svarbiausias pasiūlymas - atnaujinti diskusijas dėl Skaitmeninių paslaugų mokesčio (DST), taikomo pasaulinių platformų (pvz., Google, META, Amazon) pajamoms iš reklamos ir tarpininkavimo paslaugų Lietuvoje, pabrėžiant, kad šis mokestis (jau taikomas Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Austrijoje) padėtų subalansuoti rinką ir taptų strategine investicija į informacinį saugumą. DST įvedimas, kurio pajamos galėtų papildyti Medijų rėmimo fondo biudžetą, yra esminis siūlymas, siekiant pagerinti RSF vertinamą ekonominių veiksnių indikatorių.

 Be to, siūloma plėsti pelno mokesčio bazę, siekiant apmokestinti pelną toje šalyje, kurioje jis faktiškai generuojamas, ir įvesti minimalų 15 proc. efektyvųjį pelno mokesčio tarifą didelėms tarptautinėms įmonėms. Reaguodamas į tai, Seimo Kultūros komitetas surengė diskusiją ir nusprendė prašyti sudaryti specialią darbo grupę šiems klausimams spręsti.

 2025 m. rugsėjo 22 d. Žurnalistų profesionalų asociacija ir daug jai nepriklausančių žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų kreipėsi į Generalinę prokurorę, reikšdami protestą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (GP) pasikartojančių, sistemiškumo požymių turinčių žalingų veiksmų: buvo ignoruojamos žurnalistų užklausos, pažeidžiami Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai, vilkinama ir neišsami informacija buvo teikiama piktnaudžiaujant ikiteisminio tyrimo paslapties institutu; būta ir klaidinimo atvejų. Su šia ydinga komunikacijos praktika buvo susiduriama jau ne pirmus metus, o pastarasis pavyzdys ir visuomeninio transliuotojo LRT Tyrimų skyriaus bei užsienio partnerių (Fronstory.pl, VSquare, Re:Baltica, The Insider, Delfi Estonia) patirtis paskatino reikalauti permainų, nes, vykdant tyrimą, GP neatsakė į užklausas, o paskutinę akimirką pateiktą informaciją tyčia paviešino kaip savo pranešimą spaudai, taip pakenkdama žurnalistų darbui ir reputacijai. Žurnalistų profesionalų asociacija pabrėžė, kad tokiu elgesiu buvo menkinami demokratijos ir žodžio laisvės principai, todėl reikalavo Generalinės prokuratūros vadovybės bei Komunikacijos skyriaus neatidėliotinų permainų, atsakomybės mechanizmų įtvirtinimo už informacijos vilkinimą ir slėpimą bei įstatymuose nustatytų terminų laikymosi.

2025 m. lapkričio 3 d. Lietuvos žurnalistų sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl to, kad valstybinės institucijos, kontroliuojamos „Nemuno aušros" partijos, bandė manipuliuoti informacija, užuot atsakiusios į žurnalistų paklausimus: portalo „Delfi" žurnalistams Tomui Janoniui ir Arūnui Milašiui susidūrus su neįprastu Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA, pavaldžios Aplinkos ministerijai) ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) elgesiu, paaiškėjo, kad institucijos, užuot atsakiusios

į klausimus, susijusius su R. Saulytės įdarbinimu SSVA ar vėluojančiomis išmokomis ūkininkams, pirmiausia viešai paskelbė pranešimus savo interneto puslapiuose, taip siekdamos kontroliuoti informacijos naratyvą. Pavyzdžiui, ŽŪM tiesiog atsiuntė ką tik išplatintą pranešimą spaudai, o į klausimą „kodėl taip elgiamasi?" buvo atsakyta lakoniškai: „Toks sprendimas". Žurnalistų vertinimu, toks nekorektiškas elgesys buvo nenormali praktika, kuria buvo siekiama žlugdyti analitinį darbą ir kritiškai svarbią informaciją pateikti institucijoms sau naudinga linkme.

„Delfi" skelbtoje informacijoje buvo teigiama, kad Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė per savo patarėją Igną Algirdą Dobrovolską perdavė neigiamą poziciją dėl bendravimo su žiniasklaida: ji griežtai sukritikavo tai, kad į žurnalistų klausimus iškart nebuvo atsakyta tiesiogiai, o vietoje to buvo apsiribota tik pranešimais spaudai. Ministrė pirmininkė pabrėžė, jog ateityje visada turi būti atsakinėjama operatyviai, tiesiogiai ir atvirai, siekiant užtikrinti žurnalistų teisę gauti visą reikalingą informaciją. Šis Premjerės įsikišimas traktuojamas kaip teigiamas signalas, demonstruojantis vyriausybės vadovės įsipareigojimą žiniasklaidos laisvės principams.

SMURTINIAI VERBALINIAI IŠPUOLIAI IR ŽURNALISTŲ AKTYVIZMAS

Taip pat RSF išvadose minima, kad, nors žurnalistai mėgaujasi visuomenės pagarba ir paprastai nesusiduria su fizinėmis grėsmėmis, išlieka didelis susirūpinimas dėl smurtinių žodinių išpuolių ir savicenzūros pranešant apie jautrius istorinius ar lyčių klausimus.

Tai patvirtino ir visuomenės veikėjo, žurnalisto Andriaus Tapino bei VšĮ „Laisvės TV" laimėta byla prieš aktorių, režisierių, politiką Artūrą Orlauską ir penkis bendraatsakovius. Remiantis paties Andriaus Tapino įrašu socialiniuose tinkluose, paskelbtu spalio 24 dieną, Vilniaus apygardos teismas (antrosios instancijos teismas) nustatė, kad A. Orlauskas skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, esą A. Tapinas, rinkdamas aukas Ukrainai, iššvaistė surinktas didžiules pinigų sumas. Atsakovais šioje byloje buvo pripažinti: Artūras Orlauskas, VšĮ „Komiko teatras", UAB „Init", UAB „Nataiva" (susijusi su Rūtos Janutienės laidomis) ir UAB „Goruva" (susijusi su Giedrės Gorienės laidomis). Teismas atsakovams solidariai priteisė iš viso 67 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (39 000 Eur A. Tapino naudai ir 28 000 Eur VšĮ „Laisvės TV" naudai), taip pat apie 50 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, bendrai sudarančių virš 116 000 Eur sumą. Teismas įpareigojo atsakovus nedelsiant pašalinti visus įžeidžiančius įrašus ir paskelbti paneigimus. Visa priteista 67 000 Eur neturtinė žala bus skirta Ukrainos gynėjams paremti. Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, įpareigojančio solidariai sumokėti per 116 000 Eur, aktorius ir politikas Artūras Orlauskas viešai kreipėsi į visuomenę, prašydamas paramos priteistoms sumoms padengti. Šis pinigų rinkimas vyko per jo valdomos VšĮ „Komiko teatras" (arba VšĮ „Musica mundi") sąskaitos numerį, prašant pavedime nurodyti paskirtį „Parama teismams su Tapinu". Toks paramos rinkimo būdas per viešosios įstaigos sąskaitą sukėlė papildomų problemų: jis patraukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir prokurorų susidomėjimą, kilo klausimų, ar nebuvo pažeidžiamas Labdaros ir paramos įstatymas. Nepaisant to, kad apygardos teismo sprendimas įsigaliojo nedelsiant, atsakovai pasinaudojo savo teise ir pateikė kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Kadangi atsakovai iš karto neįvykdė sprendimo, ieškovai kreipėsi į antstolius, ir priteistoms sumoms išieškoti buvo išduoti vykdomieji raštai.

Reikėtų pažymėti, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. portale „Respublika.lt" paskelbtame straipsnyje „Nepriklausoma žiniasklaida vienijasi" buvo pranešta, jog dalis save „nesistemine" vadinančių žiniasklaidos priemonių susibūrė į „Lietuviškos žiniasklaidos asociaciją". Asociacija buvo įsteigta 2025 m. liepos 25 d. Asociacijai vadovauti išrinktas Gintaras Songaila, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, eksparlamentaras ir buvęs Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, Spaudos, radijo ir televizijos fondo vadovas. Pasak jo, pagrindiniai asociacijos tikslai - puoselėti nepriklausomos žiniasklaidos principus, užtikrinti teisinę ir ekonominę jos nepriklausomybę bei ginti asociacijos narių interesus ir savarankiškumą. Asociacijos steigėjai yra penki nepriklausomi informacijos rengėjai: Vitas Tomkus (atstovaujantis „Respublikos" leidiniams), Rūta Janutienė (atstovaujanti laidoms „OpTV"), Giedrė Gorienė (atstovaujanti „Komentaras TV"), Audrius Nakas (atstovaujantis „Ekspertai.eu") ir Gintaras Songaila (kuris taip pat yra ir vadovas). Be to, prie asociacijos yra prisijungusi su Artūru Orlausku susijusi įmonė. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis asociacijos steigėjų (R. Janutienė, G. Gorienė) yra susiję su įmonėmis, kurios buvo pripažintos atsakovėmis civilinėje byloje dėl šmeižto A. Tapino atžvilgiu.

Apie išpuolį prieš save ir savo šeimą lapkričio 23 d. (2025 m.) savo „YouTube" tinklalaidėje prabilo garsus tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Žurnalistas S. Malinauskas kreipėsi į teisėsaugą, teigdamas, kad asociacijos „Atoveiksmis" vadovas Raimondas Šimaitis bei kiti asmenys (Žilvinas Tratas, Gediminas Paplauskas, Ugnius Kiguolis, Arnas Klivečka, Giedrė Gorienė ir Rūta Janutienė) užsipuolė jo tėvus ir vaikus. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šių asmenų veiksmų. S. Malinausko teigimu, R. Šimaitis, sužinojęs apie tyrimą, ištrynė didelę dalį anksčiau paskelbto šmeižikiško turinio apie jį ir jo tėvą. Nepaisant to, viešojoje erdvėje vis dar prieinami šiuo turiniu paremti ir išplatinti komentarai bei įrašai. Šie precedentai rodo žodinių išpuolių prieš žurnalistus didelę žalą ir teisinių priemonių svarbą.

LRT AUDITAS IR POLITINIS SPAUDIMAS

Šiuo metu visuomenėje plačiai aptariamas Valstybės kontrolės atliktas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditas, apėmęs 2021-2024 metų laikotarpį. Auditas vertintas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Nustatytos problemos apima socialinių garantijų rizikas dirbantiesiems, nes nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai. Be to, nustatyti turinio prieinamumo trūkumai: per dideli kartojimai LRT Plius programoje kelia riziką turinio įvairovei. Taip pat transliuojamas per didelis mokamos informacijos kiekis - nacionalinio transliuotojo misiją vykdančiai LRT būtina neatlygintinai skleisti daugiau pranešimų kultūrine, šviečiamąja ir socialine tematika. Galiausiai, nustatyta viešųjų ir programų pirkimų trūkumų, todėl būtina stiprinti pirkimų vidaus kontrolę ir tobulinti jų teisinį reglamentavimą.

Po to, kai Valstybės kontrolės auditas nustatė sisteminių trūkumų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veikloje, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atsisakė atsistatydinti. Nepaisant to, Seimas ėmėsi dviejų esminių veiksmų: lapkričio 27 d. buvo priimtas sprendimas trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą ties 2025 m. lygiu (apie 80 mln. eurų), panaikinant ankstesnę augimą leidusią formulę. Be to, aktyviai svarstomas įstatymo projektas, siūlantis palengvinti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Šis siūlymas yra esminis supaprastinimas, palyginti su ankstesne tvarka, reikalavusia didesnės (paprastai 2/3) balsų daugumos, ir yra interpretuojamas kaip politinės įtakos didinimas. Šios politinės iniciatyvos sulaukė griežto žurnalistų bendruomenės nepritarimo: 2025 m. lapkričio 24 d. asociacijos ir žiniasklaidos atstovai išreiškė nuogąstavimą, kad pakeitimai yra „panašūs į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją" ir kelia grėsmę laisvos žiniasklaidos principams. Visą susidariusią situaciją M. Garbačiauskaitė-Budrienė vertina kaip politinį spaudimą, o pati tikina iki galo kovosianti, jog LRT nebūtų užvaldytas.

KULTŪROS ASAMBLĖJA IR DEZINFORMACIJOS GRĖSMĖ

Kultūros Asamblėja, pradėjusi veikti 2025 m. rugsėjo 22 d., tapo itin svarbiu įvykiu Lietuvos žiniasklaidai. Judėjimas kilo kaip tiesioginis atsakas į Socialdemokratų partijos sprendimą skirti Kultūros ministro portfelį politinei jėgai „Nemuno Aušra", ką kultūros bendruomenė traktavo kaip vertybinę valstybės krizę. Asamblėja nesunkiai peržengė kultūros lauko ribas, kviesdama jungtis švietimo, sporto, žemės ūkio ir kitų sektorių atstovus. Šio judėjimo organizuoti veiksmai, ypač spalio 5 d. įspėjamasis streikas „Tai gali būti paskutinis kartas" ir nuolatiniai mitingai, generavo nenutrūkstamą naujienų srautą, paversdami Asamblėjos veiklą svarbiausiu šalies socialiniu ir politiniu įvykiu. Nors Socialdemokratai vėliau Kultūros ministerijos postą atėmė iš „Nemuno Aušros" ir skyrė socialdemokratų atstovę Vaidą Aleknavičienę į ministrės pareigas, Asamblėja protestų neatšaukė. Savo mėnesį trukusios protesto akcijos pabaigoje, lapkričio 21 d., prie Seimo surengė tūkstantinį mitingą „Kokios valstybės mes norime?". Šiuo finaliniu mitingu Asamblėja viešai kritikuodama „Nemuno Aušros" bandymus silpninti visuomeninio transliuotojo (LRT) nepriklausomumą, įtraukė žiniasklaidos laisvės klausimus į savo platesnę politinę darbotvarkę.

Siekiant išlaikyti profesinį objektyvumą, svarbu pažymėti, kad tiesioginis žurnalistų politinis aktyvizmas kelia interesų konflikto riziką ir gali pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatas. Nors žurnalistas turi teisę į pilietinę nuomonę, profesinė etika reikalauja, kad žiniasklaida būtų nepriklausoma ir nešališka. Tiesioginis įsitraukimas gali būti traktuojamas kaip įsipareigojimas vienai pusei, kas prieštarauja nepriklausomo informacijos rengėjo vaidmeniui ir kuria interesų konflikto įvaizdį.

 2025 m. lapkričio 10 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Daiva Ulbinaitė ir Laurynas Kasčiūnas inicijavo platų informacinės gynybos įstatymų paketą. Šios iniciatyvos esmė - stiprinti valstybės atsaką į priešišką informacinę veiklą, kriminalizuojant dezinformaciją. Siūlomos pataisos numato administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už melagingą informaciją, kuria siekiama pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai ar viešajai tvarkai. Atsakomybė taip pat būtų taikoma už agresyvaus karo ar ginkluoto konflikto kurstymą ir propagavimą, įskaitant automatizuotų „SIM spiečių" naudojimą. Šis teisėkūros paketas, apimantis Visuomenės informavimo, Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių, Administracinių nusižengimų ir Baudžiamąjį kodeksus, suteikia šalies institucijoms greitesnius įrankius reaguoti į informacines atakas. Be to, įstatymai įtvirtina socialinių

LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ATSPARUMAS: ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

Nepaisant vienos pozicijos kritimo 2025 metų Pasaulio spaudos laisvės indekse (14 vieta), Lietuva tvirtai išlaiko vietą pasaulio lyderių gretose, demonstruodama išskirtinį teisinį atsparumą ir gebėjimą mobilizuotis kritinėmis akimirkomis. Svarbiausia pasiekta pergalė - veiksmingos apsaugos nuo SLAPP įtvirtinimas, kuri jau praktiškai patvirtinta reikšmingais teismų precedentais. Ši teisinė reforma užtikrina žurnalistams didesnį saugumą ir laisvę vykdyti tiriamąją žurnalistiką, nebijant finansinio ir psichologinio spaudimo. Taip pat patvirtintas politinės valios susitelkimas kovai su dezinformacija, inicijuojant griežtą įstatymų paketą, kuris rodo valstybės įsipareigojimą ginant informacinę erdvę nuo hibridinių grėsmių.

Šaltinių sąrašas:

• Reporteriai be sienų (RSF). Pasaulio spaudos laisvės indeksas 2025. Prieiga internetu: https://rsf.org/en/index

• Žurnalistų profesionalų asociacija. Kreipimasis į generalinę prokurorę dėl sistemiškų žalingų veiksmų. Paskelbta 2025-09-22. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per: https://www.facebook.com/profile.php?id=61552577721568

• Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos žurnalistų sąjungos kreipimasis dėl Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų mėginimo manipuliuoti visuomenės nuomone. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per: http://www.lzs.lt/lt/naujienos/aktuali_informacija/lietuvos_zurnalistu_sajungos_kreipimasis_ del_aplinkos_ir_zemes_ukio_ministeriju_meginimo_manipuliuoti_visuomenes_nuomone.ht ml

 • DELFI. Ruginienė sukritikavo „Nemuno aušros" ministerijų elgesį: tokios situacijos negali kartotis. Paskelbta 2025-11-03. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ruginiene-sukritikavo-nemuno-ausros-ministeriju-elgesi-tokios-situacijos-negali-kartotis-120170690

 • LRT.LT. Tapino pergalė teisme: Orlauskas turės susimokėti solidžią pinigų sumą. Paskelbta

 2025-10-24. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2724280/tapino-pergale-teisme-orlauskas-tures-susimoketi-solidzia-pinigu-suma

• Orlauskas, Artūras. SKANDALAS! TEISMAS NET NEŽIŪRĖJO ĮRODYMŲ!!! KORUPCIJA AR POLITINIS SUSIDOROJIMAS?! [YouTube vaizdo įrašas]. Paskelbta 2025-11-02. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per: https://www.youtube.com/watch? v=qegVvrO0Gds

• LRYTAS.LT. A. Tapino ir A. Orlausko ginče - LAT gavo pirmą skundą. Paskelbta 2025-11-

16. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per:

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/11/16/news/a-tapino-ir-a-orlausko-gince-lat-gavo-pirma-skunda-40288134

• Orlauskas, Artūras. Įrašas socialiniame tinkle „YouTube". Paskelbta 2025-10-26. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per: https://www.youtube.com/watch?v=0rPdrrFdkD8

• RESPUBLIKA.LT. Nepriklausoma žiniasklaida vienijasi. Paskelbta 2025-09-04. [žiūrėta

2025-11-26]. Prieiga per: https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/ziniasklaida/nesistemine-ziniasklaida-vienijasi/

• DELFI.LT. Skirmantas Malinauskas prabilo apie puolimą prieš jo šeimą: įsikišo prokuratūra. Paskelbta 2024-11-23. Prieiga per: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skirmantas-malinauskas-prabilo-apie-puolima-pries-jo-seima-isikiso-prokuratura-120177765

• Malinauskas, Skirmantas. Šimaitis, Tratas, Paplauskas ir kompanija - išpuolis prieš mano šeimą [YouTube vaizdo įrašas]. Paskelbta 2024-11-23. Prieiga per: https://www.youtube.com/watch?v=GQFvX336RQE

• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. SLAPP ieškiniai: teismo vaidmuo saugant asmenų teisę reikšti nuomonę ir dalyvauti viešajame gyvenime. Prieiga per: https://www.lat.lt/naujienos/slapp-ieskiniai-teismo-vaidmuo-saugant-asmenu-teise-reiksti-nuomone-ir-dalyvauti-viesajame-gyvenime/1960.

• DELFI. DELFI pasiekė visai žiniasklaidai svarbią pergalę: teismai nebežiūri į žurnalistų

persekiojimą pro pirštus. Prieiga per: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/delfi-pasieke-visai-ziniasklaidai-svarbia-pergale-teismai-nebeziuri-i-zurnalistu-persekiojima-pro-pirstus-120153749.

• Medijų rėmimo fondas. Ataskaitos. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per: https://www.medijufondas.lt/ataskaitos

• Medijų rėmimo fondas. Stebėkite tarptautinę konferenciją „Žiniasklaidos rėmimas - tarp viešojo gėrio ir rinkos logikos" tiesiogiai. [žiūrėta 2025-11-26]. Prieiga per: https://www.medijufondas.lt/mrf-naujienos/stebekite-tarptautine-konferencija-ziniasklaidos-remimas-tarp-viesojo-gerio-ir-rinkos-logikos-tiesiogiai

• LRYTAS.LT. IŽA skatina valstybės institucijas subalansuoti žaidimo taisykles skaitmeninėje erdvėje. [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/09/17/news/iza-skatina-valstybes-institucijas-subalansuoti-zaidimo-taisykles-skaitmenineje-erdveje-39556722

• Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolė: LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas, esmines turinio prieinamumo spragas. [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/18573/valstybes-kontrole-lrt-auditas-nustate-sistemines-dirbanciuju-socialiniu-garantiju-rizikas-esmines-turinio-prieinamumo

• LRT.LT. LRT vadovė: baiminomės ne audito, o jo politizavimo. [žiūrėta 2025-11-27].

Prieiga per: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2742302/lrt-vadove-baiminomes-ne-audito-o-jo-politizavimo

• DELFI. Garbačiauskaitė-Budrienė: neleisiu LRT užsmaugti už uždarų durų, nebūsiu to dalis. [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/garbaciauskaite-budriene-neleisiu-lrt-uzsmaugti-uz-uzdaru-duru-nebusiu-to-dalis-120179811

• DELFI. Seimas apsisprendė trejiems metams įšaldyti dabartinį LRT finansavimą. [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/seimas-apsisprende-trejiems-metams-isaldyti-dabartini-lrt-finansavima-120179710

• Lietuvos Respublikos Seimas. Seimas patikslino Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai skiriamų valstybės asignavimų reglamentavimą. [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=293355

• Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Suvestinė redakcija). [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: chrome-extension://efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj/https://www.lrs.lt/ apps3/1/2386_fdqouedy.pdf

• Kultūros Asamblėja. Įspėjamasis streikas. [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: https://kulturosasambleja.lt/ispejamasis-streikas

• Kultūros Asamblėja. Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?" suvienys skirtingų sektorių atstovus. [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: https://kulturosasambleja.lt/lapkricio-21-d-mitingas-kokios-valstybes-mes-norime-suvienys-skirtingu-sektoriu-atstovus

• Ulbinaitė, Daiva. Dezinformacija yra nusikaltimas ir grėsmė nacionaliniam saugumui - todėl ir ginklų ieškosim radikalesnių. [žiūrėta 2025-11-27]. Prieiga per: https://www.lrs.lt/sip/portal.show? p_r=35717&p_k=1&p_t=292652&p_a=1000&p_kade_id=10