2017 m. lapkricio 20 d., Pirmadienis

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Naujas žurnalo “Pozicija “ numeris apie šeimą ankstesnę už valstybę

2017-02-08
 
 

 

Vytautas Budnikas

Dienos šviesą išvydo naujas žurnalo "Pozicija" numeris. Jame daug dėmesio skiriama šeimai, jos raidai.  

„Šeima yra ankstesnė ir būtinesnė negu valstybė", - taip daugiau nei prieš du tūkstančius metų sakė Aristotelis. Tarptautinės teisės dokumentuose skelbiama, kad šeima yra pagrindinė visuomenės grupė ir ląstelė. Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeima, kaip neginčijama vertybė, daugumoje pasaulio valstybių yra saugoma ir ginama.

Tačiau dėl pastarojo meto pokyčių visuomenėje šeimai iškilo rimtas pavojus. Lietuvos politikai vienu šeimos klausimo aspektu sutaria, kad po 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, išaiškinusio, jog „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi", sunku aiškiai įvardinti, kas yra ŠEIMA. Neatsitiktinai 106 praėjusios kadencijos Seimo nariai 2013 m. pateikė Konstitucijos 38 str. papildymo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1217) nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką... šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės... valstybė saugo ir globoja santuoką."

Virė aršios diskusijos. Oponentai teigė, kad projektas diskriminuoja kitokias nei santuokos pagrindu sudarytas šeimas, kad vienišos motinos su vaikais bei kartu gyvenantys broliai, seserys, seneliai su vaikaičiais, vaikų neturintys, bet kartu gyvenantys sugyventiniai neteks šeimos statuso.

Tuo tarpu Projekto iniciatorių nuomone, šie oponentų teiginiai nepagrįsti: tarpusavio supratimas, emocinis prieraišumas nėra juridiniai faktai, o buvimas kartu neatskleidžia, nuo kurio momento asmenys prisiima tam tikras teises ir pareigas, kad jų bendrą gyvenimą galima būtų vadinti šeima. Be to, sugyventiniai ir dabar gali būti pripažįstami šeima - Konstitucija jiems to nedraudžia, tačiau jie patys vengia savo santykius viešai deklaruoti. Broliai ir seserys savaime yra šeima, nes juos sieja bendra tėvystė ir motinystė. Vaikaičių ir senelių giminystė kyla iš tėvystės ir motinystės. Visa tai ir siūloma įtvirtinti Konstitucijoje.

Aršiausiais Projekto priešais tapo siekiantieji įteisinti tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą. Lietuvos gėjų, lygos atstovai atvirai teigia, kad vienas pagrindinių Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL veiklos prioritetų - teisinis tos pačios lyties šeimų pripažinimas. Tiesa, plačiau šia tema LGL atstovai diskutuoti nepanoro. Bet nurodė, kad stabiliuose de facto santykiuose gyvenančios tos pačios lyties poros yra šeima. Bet kokie bandymai siaurinti konstitucinę šeimos sampratą, siekiant atriboti tos pačios lyties šeimas nuo iš šio instituto kylančių teisių bei pareigų, yra diskriminacinio pobūdžio.

Taip išryškėjo du šeimos sampratos skirtumai, o iš esmės dvi skirtingos pasaulėžiūros, kurioms atskleisti yra išleistas  „Pozicijos" žurnalo 4 numeris pavadinimu „Tvarumas: šeima ir valstybė". Jame skelbiamos įvairių Lietuvos tautinių bendrijų atstovų, Europos Parlamento narių bei Seimo frakcijų atstovų nuomonės dėl santuokos ir šeimos svarbos valstybei, jų požiūriai į prigimtinę šeimą.

 

Rubrika Nuomonių barometras yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-03-21 14:02
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Ja

2017-02-12 10:25

Šeimą reikia gelbėti. dabar poros tik susimeta...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media