Nuomonių barometras

Rimas Jonas Jankūnas,

LR Seimo narys

Ne kartą teko girdėti apie valdžios institucijų vadovų atsisakymus pateikti visuomenei svarbią informaciją žurnalistams.

Dabar galiojančios Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos už atsisakymą teikti informaciją ar trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas numato mažą ir pakankamo prevencinio poveikio neturinčią sankciją (20-140 eurų, pakartotinai - 50-300 eurų), kuri yra per menka net pradėti dėl to bylinėtis. Be to, dabartinė straipsnio formuluotė („atsisakymas nenurodant priežasties") sudaro prielaidas apskritai išvengti atsakomybės.

Todėl pateikiau parlamentarams siūlymus:

• padidinti baudas valdžios institucijų vadovams už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams ir trukdymą jiems atlikti savo profesines pareigas, kad už pirmą pažeidimą grėstų bauda nuo 100 iki 500 eurų, už pakartotinį - nuo 300 iki 1 tūkst. eurų;

• pašalinti formuluotę dėl „atsisakymo nenurodant priežasties" kaip perteklinę, nes ji sudaro prielaidas išvengti atsakomybės, o bet koks formaliai nurodytas motyvas eliminuoja nusižengimo sudėtį, net jei atsisakymas yra nepagrįstas;

• atsakomybę taikyti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, bet ir valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams.

45 parlamentarams balsavus už, 9 prieš ir 26 susilaikius, Seimas po pateikimo pritarė projektui. Vis dėlto buvo keista girdėti, kaip viena kolegė skirstė žurnalistus į „tikrus" ir „pseudo". Negi valdžios atstovai turi teisę savo nuožiūra vertinti, kuris yra „tikras", o kuris - „netikras" žiniasklaidos atstovas? O gal tuo motyvuojant gali kilti noras neatsakyti į klausimus?

Gavau ir klausimą, kodėl nepateikiau analogiško siūlymo dėl informacijos nepateikimo Seimo ar savivaldybių tarybų nariams. Manau, kad reikia pasvarstyti ir apie tokį siūlymą.

Parengti griežtesnes baudas numatantį projektą paskatino daugybė atvejų, kai dėl formalios priežasties, nesusijusios nei su valstybės, nei su tarnybos paslaptimis, nei su privataus gyvenimo apsauga, žurnalistams informacija nebuvo pateikta, ir visuomenė negalėjo žinoti.

Pavyzdžiui, nejaugi valdžios pasitarimai, po kurių buvo įvestas karantinas, liks slapti?

Kitas pavyzdys. Europos žmogaus teisių teisme nagrinėjama byla „Miliūtė ir Danauskienė prieš Lietuvą". Ji susijusi su pareiškėjų skundu dėl žurnalistų teisės gauti informaciją iš valstybės institucijos ir teisinės gynybos priemonių valstybės institucijai atsisakius tokią informaciją pateikti.

2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarime buvo svarstytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kad žurnalistai visuomenės informavimo tikslais ir tiek, kiek yra būtina jų profesinei pareigai atlikti, turi teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai. Vyriausybė atmetė šį įstatymo projektą. Žurnalistai spalio 4 dieną kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, prašydami pateikti garso įrašą, tačiau ši atsisakė tai padaryti, o spalio 5-osios vakarą įrašas buvo ištrintas.

Galutinis Lietuvos teismų sprendimas buvo toks: Vyriausybės įrašas ištrintas legaliai, bet visuomenės teisės pažeistos. 2020 07 23 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Vyriausybė, atsisakydama pateikti informaciją apie pasitarimą ir garso įrašą, pažeidė pareiškėjų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją. Bet nacionaliniai teismai nenustatė administracinio nusižengimo požymių.

Tikiuosi, kad pasiūlytas reguliavimas sustiprins žurnalistų teises ir realiai užtikrins konstitucinę spaudos laisvę, nes sankcijos būtų pakankamai griežtos, o tai turėtų ir prevencinį poveikį, teigiamos įtakos korupcijos prevencijai, žurnalistų galimybė gauti informaciją taptų efektyvesnė.

Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 9 d.