Pasijuokime kartu

Virgilijus Juodakis

POETINĖ  SIELA

Kažkada madoje buvo rūmų kapelmeisteriai. Kažkada madoje buvo rūmų poetai. Tokiais tarnavo, berods, ir Puškinas, ir Lomonosovas. Pasitaiko tokių ir mūsų dienomis. Tik be algos. Vien geros nuotaikos dėlei linkę ką nors sueiliuoti. Ir patys pasijuokti iš savo išradungumo.

Toks, man regis, buvo ir ilgametis redakcijos „Tiesa" fotokorespondentas Chanonas Levinas. Kartais iškart ekspromtu pateikdavo savo kūrinėlį, kartais dieną kitą eiliuodavo.

Bene ilgiausiai klausytojų atmintyje yra išlikęs štai toks Chonios šedevras.

Kai pavasaris ateina,

Visi mergai basi eina,

O varnelis ant tvoros

Nenulaiko uodegos.

Redaktoriaus prierašas. Teisybės dėlei čia reiktų kai ką papildyti. Tuomet dirbau "Tiesoje" su Chonia ir gerai žinau, kaip viskas buvo. Kolega Virgilijus teisus, sakydamas, kad Chonia turėjo poetinę gyslelę. Tačiau dažniausiai jis kurdavo ne vienas. Jam talkino tiesiečiai Zeferinas Jonutis, Arnodas Čaikovskis, Kazys Žilėnas, kiti, net ir šių eilučių autorius. Būdavo ir taip, kad kaškokį juokingą posmą sukurdavo jau minietėji, tačiau  jie Choniai atiduodavo kūrybos autorystę ir teisę tą "šedevrą" pirmajam perkaityti garsiai per kokį nors tiesiečių suėjimą. Chonia, būdamas linksmo būdo, noriai tai atlikdavo. Skaitydavo šmaikščiai su tik jam būdingu žydišku akcentu. Kai kurie iš tų posmų buvo skelbiami ir sienlaikraštyje "Tiesietis". Chonios "kūrybinė grupė" dirbo priešokiais, dažniaussiai prieš įvairias šventes, bet dirbo nemažai metų, todėl ir kai kurie Chonios eilėraščiai gerokai kaitaliodavosi. Žinomas ir kitas jau kolegos Virgilijaus cituoto eilėraščio variantas:     

Jau pavasaris ateina,

Visi mergai basi eina.

O lakštutė ant tvoros,

Kriokia iš visos gerklos.