2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Pasijuokime kartu

*print*

Archyvas :: Arnoldas Čaikovskis apie korespondentą Makalą ir jo redaktorių Šlapalą.

2013-08-28
 
Žurnalistas, publicistas ir sarytikas Arnoldas Čaikovskis

Žurnalistas, publicistas ir sarytikas Arnoldas Čaikovskis

 

Atrodo tik vakar mūsų pasaulį paliko kolega Arnoldas Čaikovskis (1937-2010). Per 30 savo darbo metų jis triūsė laikraščių ir žurnalų redakcijose. Dešimt iš jų dirbome kartu „Tiesos" laikraštyje. Jis buvo produktyvus žurnalistas, rašė įdomius reportažus, apybraižas. O kai, anot jo, gyvenimas apkarsdavo, imdavosi satyros žanro. Rašydavo humoreskas, groteskus, feljetonus, pamfletus. Ši humoreska paimta ir jo humoro ir satyros knygos „Kas pyksta", tam ragai dygsta" (1999). Ji, matyt, buvo sumanyta, kai kolega Arnoldas dar dirbo liūdnai pagarsėjusio bankininko Genadijaus Konopliovo įsteigtuose periodinės spaudos leidiniuose.

Vytautas Žeimantas

 

 

 

 

ŠLAPALAS IR MAKALAS

 

humoreska 

 

Arnoldas Čaikovskis

 

 

 - Nustok! Jau visko per akis! - putojo „Susivienijimo" redaktorius Šlapalas. - Dabar laukiu kitokią straipsnių. Rašyk „Šviesiam rytui" apie bankus. Rašysi tu, o straipsnio autorius bus bankininkas Kanapė.

Korespondentui Makalui it kuoka tvojo. Jis neteko žado. Iki šiol už bankininką straipsnius kurpė Šlapalo brolis. Smagiai rašė, kitus nurašė...

Makalas pasišiaušė. Nebeiškentė. Sukilo prieš Šlapalą. Rašyti už kitą?! Ir dar ne savam žurnalui, o kitam laikraščiui? Velniop tą konspiraciją!

- Tau reikia - tu ir rašyk! - Makalas tėškė Šlapalui.

Šlapalas įtūžo. Kaip pamokyti nepaklusnų korespondentą?! Ir parašė potvarkį: "Nutraukti darbo sutarti su Makalu, nes sutriko jo sveikata". "Argi sveiko proto žurnalistas stos kuolu prieš redaktorių?" - neatlyžo Šlapalas. Bet ligoninėje atsidūrė ne Makalas, o Šlapalas, mat labai jau įsijausmino ir nebuvo tikras, ar teisingai pasielgė.

Kai Šlapalas nervus pasitvarkė, sugrįžo į redakciją ir... pasigedo Makalo.

"Ką aš padariau! - nusitvėrė kaip ožio barzdos. - Juk dar daug ko trūksta, "- Jis pasiūlė Makalui sudaryti taikos sutartį.

Kur Makalui dėtis. Laikraščiai bankrutuoja, tebegyvuojančiose redakcijose savų makalų per akis.

Makalas sutiko, vėl nutūpė „Susivienijime".

- Plieki - blykstelėjo akinių stiklais Šlapalas. - Kaip anksčiau.

Šlapalo veidas apsiniaukąs. Pabandyk ne taip išsižioti. Juk darbdavys. Vėl gatvėj atsidursi.

Tris dienas Makalas plūkėsi, kol niekdarį išpaišė. Diplomatiškai parašė. Nei pavardės, nei tikslaus adreso.

Sulaukęs patogios progos - šefas vaikščiojo po redakciją gerai nusiteikęs - paklojo feljetoną jam ant stalo.

Šlapalas per gamybinį pasitarimą paspaudė jam ranką ir pasakė:

-Gerai, pone Makalai.

Makalo sieloj buvo šventė.

Kai feljetoną išspausdino, redakcijoje pasigirdo telefono skambutis. Šaižus skambutis. Net paširdžius nudilgė. Na, Makale, gero nelauk.

- Pažįstami man praeiti neduoda! - kitame laido gale griaudėjo akcinės butų remonto bendrovės direktorius. - Visi pirštais bado. Sako, tas niekdarys - nulietas remontininkų portretas... Pone korespondente, tegul jūsų herojai šnicelius kepa, batams padus kala, kelnes lopo, tik jau ne butus remontuoja... - ragelyje kažkas trakštelėjo, balsas nutrūko. Matyt, vėl sugedo linija. Šį kartą Makalas apsidžiaugė, kad ryšininkai taip gerai dirba. Jau buvo bededąs ragelį kai iš kažkokių tolių atplaukė kuždesys:

- Gal jūsų namo stogas prakiuro? Sakau, kokį remontėlį...

Stogas buvo sveikutėlis. Bet šefo buto grindys!

Po savaitės redaktorius turėjo naują parketą.

Tuomet Makalas suprato, kad žmonės pasikeitė. Ėmė palankiai žiūrėti į kritiką. Feljetonisto nebelaukia už kampo su pistoletu. Savikritiškai skuba pripažinti klaidas.

Paskatintas sėkmės, jis sėdo rašyti apie biurokratą.

- Spausdinsit?

- Nie-ieko. Galėjai švelniau, - atsikrenkštė Šlapalas ir skubiai pasislėpė kabinete.

Netrukus Makalas gavo šaukimą i policijos komisariatą.

-Mane?! Taip išpaišyti! Pareigūną! -jausminosi pasu poskyrio viršininkas Sėdynė.

Makalas nusigandęs žiūrėjo į pažaliavusį jo veidą ir laukė kas bus. Staiga Sėdynė lėtai pakėlė nuo kėdės savo sėdynę ir, apėjęs stalą pasuko prie jo. Nors Makalas įstatymus gerai žinojo, bet dėl visa ko užsimerkė. Akyse vaidenosi stambūs krumpliai, gelsvais gyvaplaukiais apaugę kumščiai.

- Chm! - išgirdo kostelėjimą prie ausies. - Atrodo, jūsų redaktorius norėjo vizos... Bus!

Atėjo eilė ir tarpininkui.

Feljetonas aiškiai pasisekė. Kolegos sveikino, o Makalas susapnavo klaikų sapną. Prie redaktoriaus Šlapalo namų sustojo kolona automobilių. Vienas po kito veržėsi vairių firmų prezidentai. Ir bruko Šlapalui nešulius net su Taivano etiketėmis. Ko tik čia nebuvo!

Makalas į darbą pavėlavo. Pramiegojo. Redaktorius jau laukė jo.

- Liaukis! - niršo jis. - Nusismulkinai. Juk yra mafijozai ir korupcininkai! - Šlapalo galva pradingo ant stalo sūkuriuojančiuose rankraščių puslapiuose...

Makalas susikrimto. Feljetoną apie automobilių remontą suglamžė ir sviedė į šiukšlių dėžę.

                                                                   * * *

Korespondentas Makalas mirė, buvo iškilmingai palaidotas (gaila, negalėjo išgirsti jį šlovinančių kalbų ir kad po mirties išrinktas Dorovės asociacijos garbės nariu). Numiręs ėjo ieškoti redaktoriaus Šlapalo. Šis į kitą pasaulį išskubėjo pirma savo korespondento, mat labai akylai žiūrėjo, kad kas iš redakcijos neaplenktų jo bet kurioje situacijoje.

Makalas pirmiausia Šlapalo ieškojo rojuje, nes šventai tikėjo redaktoriaus šventumu. Jis labai nustebo, kai redaktoriaus nerado tarp angelų. Gal įvyko koks nesusipratimas, gal pomirtiniame pasaulyje taip pat yra biurokratų, kurie ir nukreipė Šlapalą ne į jam skirtas lankas.

Makalas dar labiau nustebo, kad ir skaistykloje jam pasakė: "Ne, čia šitokio nėra". Jis ne tik nustebo, bet ir susirūpino. Negali būti! Nejau... Bet ką darysi, nusileido į žemiausią Visatos aukštą.

Velnių padedamas išnaršė, atrodo, visą pragarą. Bet ir čia Šlapalo nė kvapo.

Kur buvęs, kur nebuvęs, kibilkšt kibilkšt pats seniausias velnias beateinąs:

- Ko tu ieškai, nerami dūšia?

Makalas kyšt korespondento pažymėjimą ir dėsto, ko jam reikia.

Velnias pasikasė tarpuragį ir vėl klausia:

- Sakyk, neslėpk, klok lyg per išpažinti ar tik ne to redaktoriaus ieškai, kuris tave mokė rašyti taip, kad jam būtum naudingas?

- To, to paties! - nudžiugo Makalas.

- Ir dar tas redaktorius žegnojosi: meluoji - tai vagi; tegu po mirties versiuos nuo vieno šono ant kito tiek kartu, kiek verčiau meluoti kitus.

- Iš kur žinot? - netikėjo savo ausimis Makalas.

- Eik, korespondente, į pačią karščiausią pragaro vietą. Tavo redaktorių paguldėm vietoj... ventiliatoriaus. Niekas taip gerai nesivarto nuo vieno šono ant kito, kaip jis.

                                                                 * * *

O kur dėtis redakcijos sraigteliui Makalui? Jo vėlė tebesiblaško nuo vienų vartų prie kitų.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-09-15 18:43
 
 

Komentarai (6)

Jūsų el. paštas

Tvarkoje

2013-09-13 12:38

Todėl ir srebia balandą, kad tik žurnalistai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ga ga

2013-09-07 20:43

Teisingai. Sako iš žurnalistikos neišgyvensi. tai kodėl vieni redaktoriai namus statosi, kiti (eiliniai žurnalistai) balandą srebia?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Nebūkime veršiais

2013-09-01 11:18

Reikia daugiau teisybės apie santykius redakcijose. Atvirumas žudo aukso veršių pakalikus.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

MM

2013-08-29 13:22

Tokių ir panašių istorijų redakcijose dabar dažnai nutinka. Tik tų veikėjų jokie velniai neįma.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Žarna

2013-08-28 18:16

Ačiū, smagiai pasijuokiau. Nors verkti reiktų.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media