2019 m. vasario 20 d., Treciadienis

Radijas

*print*

Gediminas Griškevičius: “darbavaus „Kolūkietiškoj“ radijo stotyje”

2019-02-07
 
Gediminas Griškevičius

Gediminas Griškevičius

 

Gediminas Griškevičius,

Palanga

 

Kiekvienas žmogus turim savyje savo nuodėmių advokatą. Kiekvienas turim savą pragarėlį ir savą Stiklo kalną, kuris palaimingai ir viltingai skaidrina takiukus per smulkmenišką, nuobodžiai pilką, perkančią-parduodančią-parsiduodančią Kasdienybę.

Kiekvienas bažnytkaimis turi savą Kvailį ir savą išminčių Saliamoną. Kiekviena valstybė, kiekviena santvarka turi savą balsingą, tik ją įtaigiai reprezentuojantį Ruporą. Balsingiausią Balsą.

Sovietinis lietuvis, žinau, gerai prisimena SSRS valstybinio radijo laidų vedėją, neabejotinai lyderiavusį diktorių Jurijų Levitaną (1914-1983).

„Govorit Moskva, rabotajūt vsie radijo stanciji Sovietskogo Sojuza. V kosmosie - nas graždanim major Jurij Gagarin..." („Kalba Maskva. Dirba visos Sovietų sąjungos radijo stotys. Kosmose - mūsų pilietis, majoras Jurijus Gagarinas...", - versta autoriaus).

Tai buvo 1961 metų balandžio 12-ąją. Tą dieną visi Gelgaudiškio vidurinės mokyklos paaugliai išsišiepę laukėm vis naujų svarbiausiojo Maskvos diktoriaus Jurijaus Levitano pranešimų ir baiminomės: „Kad tik Gagarinas nenukristų kur nors pievoj priešais Šilinę".

Radijas... Oho, kokia propagandinė jėga! Net anekdotai sklido apie tai, kad Didžiojo Tėvynės karo metais vokiečių armijos svarbiausiame štabe išgirdus legendinio Jurijaus Levitano balsą, už kelių minučių plėsdavosi „Balutė po paties Hitlerio kėde..." Diktorius ne tik drąsino, bet ir liudijo visos Stalino valstybės užsispyrimą.

1970 metų liepą, vos pradėjus darbą, į Vaikų ir jaunimo redakciją Lietuvos radijuje man iš „Literatūros ir meno" paskambino poetas Jonas Strielkūnas: „Sveikinu, Gediminai, dabar ir tu galėsi garsiai surikt..." Juokai - juokais, bet ir prieš tai gerą mėnesį darbavaus „Kolūkietiškoj" radijo stotyje. Radijo, redakcijų žurnalistus, taip pat „televizininkus" tada visuomenėje gerbė, ir jų balsų, veidų klausytojai laukė, nejuokais. Menu juos ir 2019-ųjų vasarį, Palangoje. Tarsi kažką DAR norėtų mums ČIA pasakyti VĖL Talis Vienožinskis ir Danutė Keturakytė, Stepas Jauga ir Natalija Bajoriūnienė, Zenonas Mikšys ir Marijonas Grinys, Kęstutis Trečiakauskas ir Adolfas Drungilas, Kostas Pivorius ir Gražvydas Tučkus, Birutė Zavialovaitė ir... ir... Didelis „fabrikas" su visais „techniniais priklausiniais" yra Televizijos ir radijo komitetas. Tikrai gali „garsiai surikt", kaip sakė poetas Jonas Strielkūnas, kad nuščiūva, klausosi iš pat „kolūkietiško ryto" ne tik Dalia Kiškienė Rokiškyje, bet ir mano brolis Vytautas Juliaus Janonio gatvėje, Kelmėje ar pernai Palangoje buvęs „fainas" pusbrolis Vingis Šileika su žmona Vita Kulautuvos pušyniukyje. Net mano mamos ambulatorijoje, net mokytojos Monika Kančelskienė ir Elena Burdulienė Šaukėnuose. Čia tai bent! Mokinio „Oro bučiniai Burdulienei". Per Lietuvos radiją. Kaip Jurijus Levitanas „per Maskvą..."

Tuštybę kiekvienam patartina laiku išsituštint. Tik tada tobulėji. Nors... „Gero šuns uodega visada pakelta".

Niekur nededam

Taško.

Aistros balomis taškos.

Kipšiukas pažibina eiti.

Nieko pasauly nekeikti.

Žingsnių mintim

Pasaulį matuot.

Ėjimas neturi sustot.

Kablelis kvailai dar nedingo.

Šiukšles surikiuoja tvarkingai.

Kablelis smalsus būt privalo,

Smalsesnis - už taurę ant stalo.

Rašymams nėra galo,

Nes juk Begalinis žmogus -

Jūra. Dugnelis. Ir vėl Dangus.

... Basas Vydūnas įdėmiai žiūri.

„Protas žvalus knygų jūroj".

(Reportažas eilėmis, statant paminklą Klaipėdos „Vydūno sodelyje", - aut. past.).

Taip su tais žmonių balsais. „Visi artistai skiriamės tik amžium..." Kiekvienai santvarkai - savas Ruporas ar žmonių „Sušventintasis". Nustebėti ir... išjuoktieji.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-02-07 13:17
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media