2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: LŽS nariui, ilgamečiui LTOK prezidentui, daktarui Artūrui Poviliūnui – tik 70! Nuoširdžiai sveikiname!

2021-08-09
 
Artūras Poviliūnas

Artūras Poviliūnas

Vytautas Žeimantas

 

Rugpjūčio 10 dieną LŽS nariui, vienam iš aktyviausių olimpinio judėjimo Lietuvoje atkūrėjui, ilgamečiui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentui, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentui, daktarui Artūrui Poviliūnui sukanka 70 metų. Tai buvo metai aktyvios ir vaisingos jubiliato veiklos sporte, olimpinio judėjimo Lietuvoje atkūrime, plėtojime ir stiprinime, sporto propagavime.
Artūras Poviliūnas gimė 1951 metų rugpjūčio 10 dieną Kaune. 1973 metais sėkmingai baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. Iš pradžių dėstė šiame institute, treniravo krepšininkus. Ir iš karto pasireiškė kaip sumanus sporto organizatorius, aktyvus sporto propaguotojas. Jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.
1987 metais jis buvo pakviestas dirbti į Vilnių aukštose tuometinio Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojo, vėliau ir pirmojo pavaduotojo pareigose. Kūno kultūros ir sporto komitete jis dirbo iki 1991 metų. Dirbo sunkiu ir atsakingu metu, kai Lietuvoje prasidėjo Atgimimas, kai Lietuvos sportininkai, palaikydami Lietuvos laisvės siekį, atsisakė dalyvauti sajunginėse varžybose, kai pradėjo byrėti sovietinė sporto sistema.
Prasidėjus Atgimimui Lietuvos sporto visuomenė vis drąsiau pradėjo kalbėti ir apie savarankišką Lietuvos olimpinį judėjimą. Čia vienas aktyviausių buvo Artūras Poviliūnas.
Lietuvos olimpinis judėjimas, prasidėjęs pasiruošimu 1924 metais vykusioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Lietuvos sportininkų dalyvavimu Paryžiaus ir Amsterdamo (1928 m.) olimpinėse žaidynėse, praėjo jau ilgą kelią, kuriame iš pradžių, deja, būta daug juodų duobių. Giliausia ir ilgiausia iš jų - sovietinės okupacijos metai.
Bolševikai, tik užėmę valdžią Rusijoje, nutraukė ryšius su Tarptautiniu olimpiniu judėjimu, nes laikė jį smulkiaburžuaziniu dariniu. Suprantama, ir okupavus Lietuvą, čia iš karto buvo užgniaužti jau augantys olimpizmo daigai.
Kai 1951 metais SSRS buvo sukurtas Olimpinis komitetas, ir jis pasiprašė priimamas į Tarptautinį olimpinį komitetą, apie Lietuvos olimpines viltis jau nebuvo net užsiminta. Apie jas garsiau vėl pradėta kalbėti tik prasidėjus Atgimimui.
„Retkarčiais tarp olimpiečių vis įsižiebia diskusija, kas gi pirmasis prabilo, jog laikas atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, kurį 1951 m. grubia jėga uzurpavo Sovietų Sąjungos valdžia. Susikaupė pluoštas memuarų, atsiliepimų, protokolų, iš kurių ryškėja mūsų LTOK atkūrimo priešistorijos bruožai. Ar palikti juos dūlėti archyvuose? Juk žmonės - ir ypač tie, kurie vienaip ar kitaip susiję su aprašomais įvykiais, - turi teisę žinoti ne tik tai, kas garsiai pasakyta iš tribūnos. O kokius kryžiaus kelius teko nueiti iki tos tribūnos, idant lemtingus apsisprendimo žodžius išgirstų Lietuva ir pasaulis? - šiais žodžiais Artūras Poviliūnas pradeda knygą „Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas ir pripažinimas" ir iš karto suintriguoja skaitytoją. - Tokių motyvų skatinimas, 2007 metų sausio pabaigoje išsiuntinėjau laiškus visiems 1988 metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės nariams. Labai norėjau, jog bent mažytė detalė patektų į monografiją, kurioje pirmą kartą apibendrintai rašoma apie sudėtingą laikotarpį, atkuriant Lietuvos tautinį olimpinį komitetą bei siekiant jo pripažinimo".
Čia reikėtų pabrėžti ir tai, kad Lietuvos olimpiečių laisvės troškimui kategoriškai net brutualiai pasipriešino oficialioji Maskva. O tuometiniai Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vadovai iš pradžių pataikavo Sovietų olimpinio komiteto pretenzijoms.
Artūro Poviliūno knygoje nuosekliai ir vaizdžiai atskleidžiamas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto grįžimo į tarptautinę olimpinę šeimą siekių įgyvendinimas - pradedant 1988 metais ir baigiant 1991 metų rugsėjo 18 diena, kai buvo de facto ir lapkričio 11 diena, kai buvo de jure atkurtas šis komitetas. Autorius, pasakodamas apie formalius ir neformalius susitikimus su Tarptautinio olimpinio komiteto vadovais, analizuodamas oficialius dokumentus, parodo, kaip formavosi Lietuvos tautinė sąmonė šiame laikotarpyje: vyko ryšių su tarptautinėmis sporto organizacijomis paieška ir argumentacijos dėl Lietuvos sugrąžinimo į tarptautinį olimpinį sąjūdį formavimas.
Tokį sudėtingą, pilną didvyriškumo ir bailumo, karštų vilčių ir didelių abejonių laikotarpį aprašyti nėra lengva, ne dažnam tokia tema paklustų. Artūrui Poviliūnui ji paklūso, nes jis ne tik buvo šių įvykių verpete, daugeliu atvejų jis juos inspiravo, skatino ir plėtojo, buvo tų įvykių vedlys. Todėl ir dabar siūlau perskaityti Artūro Poviliūno knygą „Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas ir pripažinimas".
1988 metais, dar toli iki Kovo 11-osios, iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo, o Artūras Poviliūnas su bendraminčiais atkūria Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, tampa pirmuoju jo prezidentu. Toliau sekė sunkus kelias į tarptautinį pripažinimą, kol lietuviška trispalvė vėl suplevėsavo Olimpinės žaidynėse.
Artūras Poviliūnas 11 kartų buvo Lietuvos delegacijų vadovas žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse: 1992 m. Albervilyje (Prancūzija, 1992), Barselonoje (Ispanija, 1992), Lilehameryje (Norvegija, 1994), Atlantoje (JAV, 1996), Nagane, (Japonija, 1998), Sidnėjuje (Australija, 2000), Solt Leik Sityje (JAV, 2002), Atėnuose, (Graikija, 2004), Turine (Italija, 2006), Pekine (Kinija, 2008) ir Londone (Didžioji Britanija, 2012). Jam vadovaujant LTOK‘ui Lietuvos olimpiečiai iškovojo pirmuosius olimpinius aukso medalius, džiugino medaliais ir krepšininkai.
2011 m. Vilniaus pedagoginiame universitete jis apgynė social. m. (edukologijos) daktaro disertaciją.
Nuo 2013 metų Artūras Poviliūnas yra Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas.
Artūras Poviliūnas nuo seno aktyviai bendradarbiavo su spauda. Buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą, kurioje iki šiol aktyviai veikia. Jis palaikė sporto periodinių leidinių leidimą, Inicijavo žurnalo „Olimpinė panorama" leidimą. Periodinėje spaudoje sporto, olimpinio judėjimo tema paskelbė daug straipsnių. Išleido, be jau minėtos, ir nemažai knygų: „Teisėjavimo metodika krepšinyje" (su S. Stonkumi, 1977), „Fizinis auklėjimas IX-XII klasėms. Krepšinis" (su A. Paulausku, 1988), „Olimpinė ugnis negęsta" (1995), „Olimpinė Lietuva 1918-2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai" (2010), „Nematoma olimpinio medalio pusė" (su A. Urbonu, 2015, rusų k. 2016), „Lietuvos tautinės olimpiados atminimas gyvas" (2016), „Šviesūs ir tamsūs olimpiniai žiedai" (2017).
Artūro Poviliūno veika ne kartą buvo aukštai įvertinta. Jis Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2011). LKKA garbės daktaras (2000). LOA akademikas (2007).
Artūro Poviliūno krūtinę puošia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinas (1998), Sausio 13 osios atminimo medalis (2002), ordino „Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius" (2003), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (2008), KKSD 2 laipsnio ordinas (2001) ir 1 laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui" (2003), LTOK Garbės ženklas (2001), LTOK Olimpiniai žiedai (2011).
Tarp Artūro Poviliūno apdovanojimu nemažai yra ir iš užsienio šalių: Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinas (1999), Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau (Nassau) dinastijos Komandoro ordinas (2008). IOC apdovanojimai: IOC šimtmečio medalis (1994), Olimpinis ordinas (1998), Olimpinio sąjūdžio vienybės (1995), Olimpinio solidarumo (1995), Sporto ir kilnaus elgesio (2005) prizai. ANOC ordinas (2001). Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto (Fair Play) prizas „Už kilnaus sportinio elgesio judėjimo plėtrą" (2001). Argentinos (1993), Kazachstano (1998), Latvijos (1998), Čekijos (1999), Gruzijos (1999), Baltarusijos (2001), Estijos (2008) nacionalinių olimpinių komitetų medaliai. NATO ženklas (2003).
Nuoširdžiai sveikiname kolegą Artūrą su gražia sukaktimi! Linkime stiprios sveikatos, sėkmės gyvenime ir kūryboje.

 

 Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-09-27 14:05
 
 

Komentarai (19)

Jūsų el. paštas

Edmundas Tiesnesis

2021-08-12 08:03

Artūrai, nuoširdžiai sveikinu!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vaclovas Kontrauskas

2021-08-11 10:48

Sveikinu

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Janina Šeduikienė

2021-08-11 10:47

Sveikinu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Stanislovas Balčiūnas

2021-08-10 15:42

Nuoširdžiausi švyturiški linkėjimai, olimpinės, jaunatviškos stiprybės, optimizmo ir gražiausių vilčių išsipildymo...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Bronius

2021-08-10 14:32

Ryte pasveikinau žodžiu, dabar tuos sveikinimus sutvirtinu ir raštu:)

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Virgilijus Mundrys

2021-08-10 13:59

Nuoširdžiausi sveikinimai ir padėka už nuveikta didžiulį darbą puoselėjant ir ugdant Lietuvos sportą! Sėkmės, džiaugsmo ir ilgų, sveikų metų!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Kvietkauskas

2021-08-10 13:56

Nuoširdžiausi sveikinimai! Linkiu ilgų, kūrybingų metų, mielas Artūrai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Balys Šmigelskas

2021-08-10 11:12

Didžiausi sveikinimai ir pagarba.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Daumantas Todesas

2021-08-10 11:06

Sveikinu !

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media