2019 m. kovo 26 d., Antradienis

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Vytautas Žeimantas: Maironis prabilo ir baltarusių kalba

2019-01-15
 
Su nauja knyga. Linos Mykolaitienės nuotrauka

Su nauja knyga. Linos Mykolaitienės nuotrauka

Vytautas Žeimantas,
NŽKA, LŽS ir Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

 

 

Gerbiami kolegos, šiandien galiu pasidžiaugti, kad išsipildė mano sumanymas, išleidau Maironio eilėraščių knygą, kurioje lygiagrečiai skelbiami eilėraščiai baltarusių ir lietuvių kalbomis. Todėl ir knygos pavadinimas dvikalbis - "Vianok z rutij / Rūtų vainikas".
Maironis į kiekvieno lietuvio širdį pasibeldžia dar mokyklos suole. Prisimenu vaikystę. „Kur bėga Šešupė", „Trakų pilis", „Lietuva brangi", kiti jo eilėraščiai, mokytojai tik padeklamavus, atrodo, patys smigo atmintin, į širdį. 
Prisimenu ir Žydiškėse, Vilniaus universiteto sporto ir sveikatingumo poilsiavietėje, kai mes, studentai vakarais užtraukdavome: „kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka...", visi atsistodavome. Ir kai nuo aukštos kalvos, nuo Skaisčio ežero mėlio iš jaunų širdžių skambėdavo: „ten mūsų Tėvynė, graži Lietuva...", atrodė, kad mus girdi visa Lietuva. Mes nedainavome Maironį, mes jį giedodavome. 
Taip, Maironis brangus kiekvienam lietuviui. Su jo kūryba susipažįstama ir kituose kraštuose. Maironio knygos jau pasirodė latvių, anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Dabar jis suskambo ir baltarusių kalba. 
Šios knygos įdėja manyje galutinai subrendo Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba "Zviazda" (Žvaigždė) redakcijoje, kur 2017 metais įvyko "apvalaus stalo" diskusija "Baltarusija-Lietuva: literatūriniai horizontai". Ją surengė leidybos namai "Zviazda", leidžiantys ne tik laikraštį "Zviazda", bet ir kultūros ir literatūros savaitraštį "Litaratura i mastactvo" (Literatūra ir menas), žurnalus: moterims "Alesia", vaikams Biarozka (Berželis), satyros "Vožyk" (Ežiukas). Leidybos namai leidžia ir knygas baltarusių, rusų kalbomis.
Baltarusius atstovavo leidyklos "Adukacija I vychavanne" (Švietimas ir auklėjimas) direktorius Nikolajus Supranovičius (Мiкалай Супрановiч) , leidyklos "Mastackaja litaratura" (Meninė literatūra) direktorius Aleksandras Badakas (Аляксандр Бадак), vaikų žurnalo "Viasolka" (Vaivorykštė) vyr. redaktorius, rašytojas Vladimiras Lipskis (Уладзiмiр Лiпскi), literatūros žurnalo "Polymia" (Liepsna) atsakingoji sekretorė, poetė, literatūrologė Julija Aleičanka (Юлiя Алейчанка), Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Jurijus Chmyrovas (Юры Хмырау).
Pokalbyje dalyvavo ir grupė Minske gyvenančių lietuvių, tarp jų Minsko lietuvių susivienijimo "Vytis" pirmininkas Alfredas Keršys, Baltarusijos valstybinio pedagoginio universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Rima Radulina (Рiма Радулiна) ir Jurgita Puzonaitė (jos Minske veda ir lietuvių kalbos kursus), žurnalistės Viktorija Lukošiūtė ir Ana Keršys, kiti mūsų tėvynainiai. 
Iš Lietuvos buvome tryse: Lietuvos pasiuntinybės Baltarusijoje kultūros etašė, žinomas fotomenininkas Mindaugas Gabrėnas, leidyklos "Trys žvaiždutės" direktorius, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys Jeronimas Laucius bei šių eilučių autorius. 
Tada buvo miela klausytis poetės Julijos Aleičankos, kuri baltarusių kalba padeklamavo keletą jos išverstų Maironio eilėraščių. Šis jaunos poetės išstojimas turi ir savo istoriją. 2016 metais, Baltarusijos rašytojų suvažiavimo pertraukos metu irgi buvo surengtas „apvalus stalas" lietuvių - baltarusių literatūrinių ryšių tema.
Diskusijoje dalyvavo ir Baltarusijos akademikas, literatūrologas, rašytojas Adamas Maldzis (Адам Мальдзiс). Man buvo ypač įdomu su juo arčiau susipažinti, nes žinojau, kad A. Maldzis aktyviai tyrinėjo ir lietuvių -baltarusių santykius, kartu su vilniete Alma Lapinskiene parašė knygą "Lietuvių ir baltarusių literatūriniai ryšiai", kuri Minske baltarusių kalba pasirodė 1988 metais, o Vilniuje lietuvių kalba - 1989 metais.
Baltarusiai šiam pokalbiui buvo gerai pasiruošę. Tačiau labiausiai nustebino trys jaunos baltarusių poetės: Jana Javič (Яна Явiч), Julija Aleičanka ir Valerija Radunj -Sarotnik (Валерия Радунь-Соротнiк). Kiekviena iš jų išvertė į baltarusių kalbą po tris Maironio eilėraščius ir juos perskaitė.
Jos ne tik sužavėjo, bet ir užvedė ant kelio Vilniuje išleisti knygą, kurioje Maironis lygiagrečiai skambėtų lietuvių ir baltarusių kalbomis. Džiaugiuosi, kad šiam mano sumanymui pritarė ir visos trys poetės, apsiėmusios dar išversti Maironio eilėraščių į baltarusių kalbą. 
Ir štai, mano džiaugsmui, po metų išgirdau naujus Maironio vertimus. 
Vilniuje mano lūkesčius papildė daktarė, literatūrologė Alma Lapinskienė, kuri ne tik aktyviai domisi lietuvių - baltarusių literatūriniais ryšiais, bet ir verčia knygas iš baltarusių kalbos. Ji rado keletą Maironio eilėraščių vertimų į baltarusių kalbą, kuriuos dar 1984 metais padarė poetas Rihoras Baradulinas (Рыгор Барадулiн). 
Tada jau patikėjau, kad turėsime naują knygą, kurioje mūsų Maironis prabils ir baltarusiškai.
Dabar mes pagrįstai teigiame, kad Maironis XIX ir XX amžių sandūroje buvo ryškiausias lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis", „Lietuva brangi" ir daugelį kitų. Nemažai jo eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė lietuvių kompozitoriai Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas.
Maironis mirė Kaune 1932 m. birželio 28 dieną, palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje. Bet jis mūsų nepaliko. Lietuvoje šventai saugomas poeto atminimas. Kaune, buvusiame jo name, veikia Maironio literatūros muziejus. Kelis kartus buvo išleisti Maironio raštai, apie poetą ir jo kūrybą paskelbta mokslinių studijų. Jis buvo vaizduojamas ant Lietuvos banko leidžiamo 20 litų banknote, ant Lietuvos pašto ženklų. Garsiajam lietuvių poetui Kauno senamiestyje ir Tytuvėnuose pastatyti paminklai. 
Manau, nedideliu poeto paminklėliu pasitarnaus ir ši knyga. O tai, kad ji lygiagrečiai išleista lietuvių ir baltarusių kalbomis, teikia viltį, jog su jos pasirodymu bus nutiestas dar vienas tiltelis tarp dviejų kaimyninių tautų, tarp lietuvių ir baltarusių kultūrų ir literatūrų. 
Knygą, juolab dvikalbę,vienam sunku išleisti. Todėl esu dėkingas leidyklai "Trys žvaigždutės", jos direktoriui geram kolegai Jeronimui Lauciui ir dizainerei Jelenai Malinovskajai, padėjusiems šią knygą sumaketuoti. Esu dėkingas buvusio Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojui daktarui Aleksandrui Adamkovičiui (Аляксандр Адамковіч) už knygos įžangos vertimą į baltarusių kalbą, kolegai Albertui Vaidilai, sukūrusiam gražų knygos viršelį.
Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-03-26 12:08
 
 

Komentarai (7)

Jūsų el. paštas

Jeronimas

2019-02-26 11:51

Tai verta iškilmingo pristatymo

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gediminas

2019-02-25 17:01

Tau ačiū už knygą Maironiui,
Leidyboje vartaisi tarsi ruonis.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

A.B.

2019-02-25 16:58

O Lukošenka medalį duos?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Saulė

2019-02-24 10:01

Gerai, kad padedate plėsti Maironio kūrybai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Albertas

2019-02-19 12:52

Su malonumu perskaičiau, Vytautai, tavo sudarytą ir redaguotą knygą, o dabar dar ir išsamų knygos pristatymą. Sveikinu, nuveikus didelį ir reikalingą darbą. DŽiaugiuosi, kad sukurdamas viršelį galėjau prisidėti prie knygos parengimo spaudai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2019-02-18 12:27

Sveikinu, Vytautai, su nauja knyga. Taip laikyk!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media