2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Antano Macijausko premijos laureatai apie žurnalistiką ir šviesos skleidimą

2016-09-12
 
Iš kairės į dešinę: LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, Antano Macijausko laureatai Ignas Algirdas Stanys ir Vaiva Lanskoronskytė-Stanienė, žurnalistas ir skaitovas, renginių vedėj

Iš kairės į dešinę: LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, Antano Macijausko laureatai Ignas Algirdas Stanys ir Vaiva Lanskoronskytė-Stanienė, žurnalistas ir skaitovas, renginių vedėj

 

Antano Macijausko vardo premija šiemet įteikta fotonovelių ciklo „Lietuvos šviesovaizdžiai" kūrėjams, portalo Bernardinai.lt žurnalistams ir projekto Fragmentai.lt kūrėjams Vaivai Lanskoronskytei-Stanienei ir Ignui Algirdui Staniui. Premija įvertintos 2015 metais sukurtos fotonovelės apie dailininką, skulptorių Antaną Kmieliauską, dailininkę Jūratę Stauskaitę, aktorių Regimantą Adomaitį, aktorių, režisierių Valentiną Masalskį, filosofą Arvydą Šliogerį. Su jaunais žurnalistais  kalbėjomės apie jų darbus ir požiūrį į žurnalistiką.

 

Gal pradėkime nuo to, kaip pasukote į žurnalistiką?

Mūsų abiejų išsilavinimas nėra tiesiogiai žurnalistinis. Į žurnalistiką pasukome visai netikėtai, galbūt atsitiktinai. Visada galvodavome apie darbą, kuris nebūtų tik darbas, o taptų kūryba ir laisve. Pagal savo prigimtį ir pasirinkome bendravimą su žmonėmis, ką kiti pavadintų žurnalistika, tiksliau, kultūros žurnalistika.

 

Kaip sumanėte ciklą apie iškilias asmenybes? Kokių sunkumų kilo jį rengiant, pateikiant visuomenei?

Savo kūrybiniuose žurnalistiniuose darbuose norėjome ieškoti ko nors naujo, įdomaus mums patiems. Esame labai susiję su vaizdo menu, taip pat visada traukė garsas, sąskambiai, ritmika, be abejo ir niekur neužrašytos mintys. Ieškant visam tam vienos formos, šiek tiek pavyko visa tai sujungti.

Būdami jaunesni labai džiaugdavomės galėdami stebėti mums patinkančias, mus formuojančias asmenybes per atstumą, niekada nė nesitikėjome, kad galėtume prie jų prieiti. Žurnalistinis darbas yra puikus tuo, kad suteikia galimybę prieiti prie tave formavusių žmonių, susipažinti.

Tiek fotonovelėms, tiek laidoms renkamės asmenybes, kurios mums patinka, traukia, kitaip visa tai taptų tiesiog darbu. O ciklo pavadinimas kilo bemąstant apie šviesą. Jos greitis  apie 300 000 km/s. Vieną akimirką šviesos spindulys yra čia, nušviečiantis tavo kambarį, o po akimirkos jis jau bus labai toli. Šviesos negali pasisavinti. Manome, prasminga šviesą rinkti ir ją saugoti. Mūsų darbas būtų savotiška Šviesos dokumentika. Šio ciklo asmenybės ir yra mūsų Tautos šviesos spinduliai, šviesos rinkimas ir jos saugojimas ir yra šio ciklo idėja.

 

Šį ciklą ketinate tęsti? Jei taip, kokias asmenybes norėtumėte  pakalbinti?

Šis ciklas nėra baigtinis. Tik kol kas negalėtume pasakyti, kokias asmenybes kalbinsime toliau.

 

O kaip nusakytumėte fotonovelės žanrą?

Fotonovelė yra tarpdisciplininio žanro kūrinys. Kiekvienoje novelėje žmogaus atskleidimui norime rasti naujų formų. Tolesnės fotonovelės turėtų kisti, su kiekviena jų ieškome naujo rakto, svarbu atspindėti rūpimą asmenybę. Šiuo metu minčių, balso, garso, tylos ir vaizdo jungtis mums tampa nebepakankama. Nuolat ieškome vis naujo kalbėjimo būdo, artimos tarpdiscipliniškumo idėjos.

 

Kaip manote, kokiais žmonėmis ir kodėl domisi tautiečiai?

Tauta yra labai įvairi, jungianti labai daug skirtingų veidų, tad ir interesai, domėjimosi laukas įvairialypis. Gaila, bet dažnai domimasi „plakatinėmis asmenybėmis". Vis dėlto plakatai nekalba tiesos, jie yra spausdinami, kopijuojami, reprodukuojami, tuo tarpu originalo kelias ilgas ir nepatrauklus, tačiau originalai - unikalūs, tikri, nenaudingi vartojimui. Reikia tikėti, kad didesnė dalis mūsų visuomenės atskiria originalus nuo kopijų.

 

Gal galite atskleisti, kaip „gimsta" Jūsų fotonovelės? Kaip supratau, jas kuriate abu, tad koks kiekvieno indėlis. Kas siūlo idėjas, skambina pašnekovui, paruošia aparatūrą ir t.t.?

Mūsų indėlis šiuose darbuose yra lygus, autorystė susipina. Fotonoveles kuriame labai įvairiai. Idėjos kyla abiems, kartais vienas, kartais kitas skambiname pašnekovams, abu fotografuojame, abu kalbiname, mūsų duete nėra vieno idėjų generatoriaus, fotografo, montuotojo ir t.t.  Tai yra abiejų kūryba.

 

Kaip manote, kas svarbiausia, kad žmogus kuo pilniau atsiskleistų? Ar darant interviu ir filmuojant žmones, kuriant fotonoveles yra daug skirtumų?

Svarbūs skirtumai - ne techniniame darbe ir priemonėse, didžiausi skirtumai yra kalbinamuose žmonėse, bendravime. Svarbiausia užduotis mums yra pasiruošti bendrauti. Kai esi su fotoaparatu ar kamera priešais žmogų visada nejaukiai jautiesi, kad turi tokį „išdaviką" - svetimkūnį rankose, visada svajoji apie tokią galimybę, kad žmogaus atvaizdą galėtumei pagauti tiesiog akimis. Lygiai taip pat yra ir su diktofonu, visada nejauku jį įjungti. Paprastai mūsų pokalbiai su žmonėmis yra tiesiog bendravimas, stengiesi, kad diktofonas ar kamera nefigūruotų.

Taip pat interviu nerežisuojame, pašnekovas ne aktorius, interviu ne spektaklis. Būdamas mažesnis už žmogų, negali jo spausti į rėmus. Todėl ir pokalbiai dažnai pakrypsta neparuošta linkme. Kad ir kokius klausimus pasiruošiame, svarbiausia yra kalbinamojo kalba ir jo minčių kryptis, todėl dažnai mūsų pasiruošti klausimai būna ir neištarti. Kaip žurnalistai pasiduodame žmogui ir jo minčių krypčiai, kuri yra svarbiausia.

Kitaip yra su vaizdu. Kartais jį gali režisuoti, tačiau turi būti labai operatyvus kompoziciniu atžvilgiu, nes nesame „pastatomo" vaizdo entuziastai. Vaizde mums svarbi gyvybė, kaip ir žmogaus kalba, taip ir vaizdas mus stebina.

 

Dabar žurnalistika ir žurnalistai išgyvena gana sudėtingą etapą. Kaip jį vertinate, kaip jaučiatės dirbdami šį darbą?

Manau, žurnalisto darbas nėra vien tik nušviesti naujienas, judėti pasaulio ritmu. Pasaulis vis tiek greičiau suksis nei spėtume jį apeiti. Galbūt kartais žurnalistui būtų naudinga ir sustoti, apsidairyti, ignoruojant judančius srautus. Tyla gali būti išsamesnė už garsą.

Stebint save žurnalistiniame kontekste, dažniau nesijaučiame žurnalistu, neturime tiek galios greitai judėti. Čia tikriausiai mūsų trūkumas. Tiek tekstui, laidai, novelei ar vaizdui mums reikia daugiau laiko nei mūsų srities kolegoms. Dažnai negalime imtis tiek darbų kiek norėtume, kadangi nebespėtume.

 

Ką manote apie dažnai kartojamus situaciją, kad rimtos temos tautiečių nedomina, kad leidinio ar portalo skaitomumą, susidomėjimą juo labiausiai užtikrina skandalai ir bulvarinės temos?

Galbūt šiandieniniai portalai labiausiai atitiktų laikraščio formatą. Perskaitę laikraščius paprastai juos išmesdavom. Tikriausiai esame labai nutolę nuo skaitymo. Žurnalas būtų aukštesnė pakopa nei laikraštis. Žurnalo tipo portalų Lietuvoje labiau trūksta. Tuo tarpu aukščiausia pakopa turėtų būti albumas, knyga, paveikslas, tačiau tai jau gali būti ne tik žurnalisto kryptis.

 

O kaip įsivaizduojate sėkmingą žurnalisto karjerą?

Nemąstome tiek apie sėkmę, karjerą, tikime laiminga šeima ir kūryba.

 

Ar įsivaizduojate save žurnalistikoje iki pensijos?

Pensijinio amžiaus riba vis labiau tolsta, stumiama į priekį, galbūt mūsų karta jos nebepasivys,. Galbūt niekas iš mūsų kartos tiesiog pensijos nesulauks, o gal norėsime būti naudingi ir dirbti. Visada kiek beplanuotum, yra kas iš to juokiasi.

 

Kaip tokie jauni vertinate gautą apdovanojimą? Jis padės Jums darbuotis, imtis naujų projektų?

Esame labai laimingi sulaukę tokio įvertinimo. Tai mums pirmas apdovanojimas, todėl yra labai brangus. Vis dėlto manome, kad šis apdovanojimas daugiau yra sutiktų asmenybių, jų minčių ir kelio nuopelnas. Tai mums labai didelė paspirtis toliau veikti. Tai ir yra pagalba, kuri skatina toliau darbuotis, galvoti apie naujas idėjas ir jų įgyvendinimo formas.

 

Dėkoju už pokalbį ir linkiu visapusės sėkmės.

 

Kalbėjosi Daiva Červokienė

 

 

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-09-12 11:56
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Moterusku profas

2016-09-29 16:05

Dainius moteriskeja. O gal zmona liepe?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Arta Lanskis

2016-09-15 18:14

Vaiva Lanskoronskyte- Staniene nera saziningas zmogus...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media