Savaitės tema

Julijonas Petronis

Ukmergės rajono laikraštyje išdirbau kelias dešimtys metų. Ir prie įvairių valdžių. Dabar dažnai savęs klausiame, ar išliks regioniniai laikraščiai? Turint omenyje tai, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išnyko beveik kas trečias laikraštis, piešti visos regioninės spaudos ateitį vien rožinėmis spalvomis būtų per daug optimistiška. Juolab dabar valdžia remia tik tokią regioninę spaudą, kuri jos nepeikia, nekritikuoja, o tik giria ir liaupsina.

Regioniniam žurnalistui tenka rinktis - ar užsiimti profesionalia, sąžininga žurnalistika ir gyventi  susiveržus pilvą, ar beatodairiškai pataikauti valdžiai ir gyventi kaip inkstas taukuose. Nors ir žinant, kad tokios žurnalistikos tautai nereikia. Todėl dažnai ir sakoma, kad spauda išsigimsta, jos nereikia.

Tačiau, man regis, periodinė laikraštinė spauda pernelyg anksti marinama. Dar tik iškovojus Nepriklausomybę pasigirdo balsų: po penkerių, gal po dešimties metų laikraštinė spauda išnyks, viskas persikels į internetą.

Reiktų pabrėžti, kad Lietuvos leidėjai ir žurnalistai technines naujoves įdiegė ir įsisavino sparčiai. Kompiuteriai, internetas, skaitmeninė fotografija, išmanieji telefonai, galintys perduoti balsą ir garsą jau nieko nestebina. Tačiau per tą ketvirtį amžiaus Lietuvoje neišnyko popierinė regioninė spauda. Maža to, jei sovietmetyje kiekvienas rajonas ar miestas turėjo tik po vieną laikraštį, tai dabar beveik visi rajonai turi po 2, o kai kurie ir po tris laikraščius.

 Pritariu nuomonei, kad juodąjį scenarijų popierinei periodinei spaudai pirmiausia piešia internetiniai portalai, pasipylę it iš gausybės rago. To priežastis labai paprasta ir aiški: kova dėl reklamos, t. y. kova dėl pinigų. O jų popierinės spaudos leidybai ir platinimui reikia gerokai daugiau nei internetiniam leidiniui. O reklamos apimtis, daugiau kaip perpus kritusi užgriuvus 2008 metų krizei, dar tik grįžta į buvusį lygį.

Pritariu kolegai, Alytaus krašto laikraščio „Alytaus naujienos" redaktoriui Romui Burbai, kuris teigė: "Glumina ir kai kurie sveiku protu nepaaiškinami, bet įstatymuose įtvirtinti reikalavimai. Antai periodiniame spaudos leidinyje rinkimų vajaus metu negalima spausdinti politinės reklamos pirmame laikraščio puslapyje, kur, suprantama, reklama būtų brangiausia, o ir norinčiųjų reklamuotis visuomet atsiranda nemažai. Nekvestionuojame draudimo pirmame laikraščio puslapyje spausdinti alkoholio ar tabako reklamos. Tačiau negi politikai yra tokia pat blogybė kaip alkoholis ir tabakas?!"

Tuo metu internetiniams portalams jokie apribojimai netaikomi. Tai gal ir televizijai reikėtų nurodyti, kad politinė reklama rodoma tik po 23 val. ir su nuoroda „Tik suaugusiesiems"?! Na, kas paneigtų, kad tokiais sveiku protu nesuprantamais reikalavimais nesiekiama bent jau ekonomiškai žlugdyti periodinės spaudos?

Arba įvairių valdžios institucijų platinamų pranešimų, nutarimų, planų, kurie anksčiau įstatymiškai privalomai buvo spausdinami laikraščiuose, o dabar net ir kompiuterio neturinčiam kaimo žmogui siunčiami tik internetu. Ar čia neperlenkiama lazda, juolab metant didžiules valstybės lėšas?! Regis, prisidengiant skambiu informacinės visuomenės kūrimo šūkiu, žmogus tiesiog priverstinai brukamas į virtualiąją erdvę.

"Į klausimą, kokia periodinė spauda gali išlikti, galima atsakyti labai trumpai - tokia, kuri geriausiai prisitaikys prie besikeičiančių žmogaus poreikių ir įveiks konkurentus. Tačiau tame trumpame atsakyme slypi ištisas vandenynas problemų, klausimų, interpretacijų", - teigia žurnalo "Žvaigždutė" redaktorius Jeronimas Laucius.

"Nors situacija sudėtinga, manau, kad periodiniai leidiniai vis dėlto išgyvens, tik,  žinoma, reikia juos solidžiau paremti. Suprantu, kad skaitytojų susidomėjimas pamažu mąžta ir tai rodo vis mažesni  žmonių susibūrimai prie spaudos kioskų. Ir, atrodo, vis tuštesni laiškanešių krepšiai... Ir vis dėlto esu įsitikinęs, jog periodiniai leidiniai neišnyks iš mūsų padangės. To ir linkiu," - teigia leidėjas ir rašytojas. Stasys Lipskis.

Prognozės yra rizikingas dalykas, bet spėčiau, kad per būsimą dešimtmetį miestuose ir rajonuose, tiksliau, savivaldybių centruose, išliks tik po vieną tris-keturis kartus per savaitę leidžiamą laikraštį ir kai kuriuose rajonuose gal dar po vieną savaitraštį, tai yra 60-yje savivaldybių bus leidžiama apie 100 laikraščių. Toks gali būti pakankamai įnirtingos konkurencijos ir valdžios abejingumo principingai spaudai rezultatas.

Per daug tai ar per mažai, gal labai rimti tyrimai ir atsakytų tiksliau. Tačiau manau, kad žmogaus sugebėjimai priimti tokį didžiulį informacijos srautą, koks šiandien pilasi iš visų virtualiųjų tinklų, televizijos, radijo, spaudos, ne beribiai. Juk jau dažnas tik antraštes tepajėgia paskaityti. Laikraštis visuomet turės savo skaitytoją, jeigu sugebės informaciją pateikti gyvai, koncentruotai, nešališkai, argumentuotai, skaidriai, gerbs skaitytoją ir turės unikalų veidą bei stilių.

"Esu įsitikinęs, kad periodinė popierinė spauda nors ir sumenkusi tiražais dar ilgai išgyvens. Yra tam tikra kategorija žmonių , kurie savo natūra negali gyventi be gyvo popieriaus. Toks yra knygos jausmas, toks išliks ir spaudinio jausmas. Popierinė spauda ne tik spaudos istorija, bet ir šiandienos bei ateities estetinio skonio išraiška. Tiesa, tik šio patiekalo gurmanams, kas turi to skonio receptorius," - teigia žinomas žurnalistas Danielius Mickevičius.

Kurie laikraščiai išliks? Stipriausieji ir stipresnieji, nepriklausantys jokiems politiniams judėjimams ar partijoms, tie, kurių savininkai yra profesionalūs žurnalistai, kurie turi stiprią rašančiųjų komandą, patirtį, „stuburą", kuriems vadovaus žmonės, tuo pačiu metu gebantys vienoje rankoje laikyti arklą, kitoje - plunksną.

Manau, kad regioninės spaudos žurnalistams, norintiems išsaugoti savo laikraščius, dabar labai svarbu kelti savo profesionalumą. O profesionalumo ženklas - gvildenamos temos išmanymas. Blogai, kai žurnalistas imasi temos "iš reikalo", tačiau nesugeba paslėpti iš rašinio kyšančių diletanto ausų. Tikrai profesionalus žurnalistas, mano galva, tas, kuris ne tik tvirtai stovi pilietinėje ir doros pozicijoje, gerai valdo žodį, bet ir  nestokoja erudicijos, turi energijos, noro ir drąsos  viską, kas netenkina visuomenės lūkesčių, keisti į gerą.  

"Išliksime, jeigu sugebėsime būti tais marškiniais, kurie arčiausiai mūsų miesto ar rajono bendruomenių. Rašysime mūsų žmonėms, apie juos, padėsime jiems. Ir kartu bandysime mokyti nepasiklysti beribiame neatsakingo interneto šabakštyne," - sako alytiškis kolega R. Burba.

Be to, būtų lengviau išlikti regioninei spaudai, jeigu dabar į valdžią atėję nauji politikai, leisdami įstatymus pagaliau suprastų, kad spaudos leidyba ir jos misija kur kas sudėtingesnė ir gilesnė nei daugelio kitų veiklų ar sričių, ir nesistengtų per mokesčius spaudos leidybos prilyginti bandelių kepimui. Jeigu vietos valdžia pagaliau įsisąmonintų, kad būdami kritiški tik visomis mums prieinamomis priemonėmis giname viešąjį interesą ir nebūtina už tai kerštauti. Jei spaudos pristatymas bus pripažintas valstybės remiama paslauga, kaip tai jau yra daugelyje išsivysčiusių, aukštos kultūros siekiančių šalių.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.