2018 m. lapkricio 18 d., Sekmadienis

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Liberalai: žurnalistus nuo persekiojimo ir įtakos saugoti turi ne politikai, o įstatymai

2018-06-20
 

Dovilė Tuskenytė
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio
Komunikacijos vadovė

 

 

Garsiai Lietuvoje skambėjęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas ir muilo burbulais sprogusios seklios šio tyrimo išvados siūlo skaidrinti ir stiprinti žiniasklaidą, užtikrinti žiniasklaidos reguliavimą dėl jos laisvių, kontroliuoti žiniasklaidos priemonių valdymo atskyrimą nuo verslų ir jų įtakos. NSGK taip pat siūlo būtent Vyriausybei rengti naujas „uždrausti, riboti, neleisti" priemones žiniasklaidos reguliavimui. 
„Nesuprantame, kodėl norima didinti valstybės reguliavimą žiniasklaidai? Norėdami padėti žiniasklaidai tapti skaidresnei, o žurnalistams - saugesniems, turėtume orientuotis į savireguliaciją, o ne valstybinę žiniasklaidos kontrolę. Žurnalistai ne politikų prašė apsaugoti žiniasklaidą ir juos pačius nuo persekiojimo, o kad tai darytų įstatymai", - sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas. 
E. Gentvilo teigimu, reguliuoti žiniasklaidą dėl jos laisvių turėtų ne Vyriausybė, turėtų būti svarstomi savireguliacijos pasiūlymai, kurie sustiprintų žiniasklaidą. Mažiau svarbu, koks verslas valdo žiniasklaidos kanalą, svarbiau - ar žurnalistai, dirbdami toje žiniasklaidos priemonėje, gali būti nepriklausomi ir sąžiningai atlikti savo darbą.
„Jei norime sąžiningus žurnalistus saugoti nuo nesąžiningų politikų ar verslo įtakos, turime skatinti tobulinti savireguliacijos instrumentus - Visuomenės informavimo etikos komisiją. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir teismų instancijos tampa cenzūros įrankiais, kai jais piktnaudžiaujama ir neteisingai naudojama. Viešiems asmenims kritikos ribos yra platesnės, nors pagal įstatymus už kritiką žurnalistus persekioti draudžiama, tačiau jie yra persekiojami", - teigia E. Gentvilas, primindamas, kad pagal ESBO rekomendaciją, baudžiamosios bylos „už žodžio laisvę" turėtų būti dekriminalizuotos.

 

 

DRAUDIMAI IR RIBOJIMAI TIK APSUNKINS SĄŽININGIEMS ŽURNALISTAMS GALIMYBĘ TURĖTI ORIĄ DARBO VIETĄ
NSGK tyrimo išvadose nugulė pasiūlymas svarstyti galimybę nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užtikrinti žiniasklaidos priemonių valdymo atskyrimą nuo tam tikrų verslų, taip pat užtikrinti veiksmingą tokių verslų kaip reklamos agentūrų ar viešųjų ryšių įmonių įtakos žiniasklaidai kontrolę, užtikrinti žiniasklaidos priemonių koncentracijos kontrolę, turinio nepriklausomumą nuo verslo interesų.
„Draudimai ir ribojimai tik apsunkins žurnalistams galimybę turėti gerai apmokamą darbo vietą. Gera žurnalistika gali būti ten, kur yra finansinių resursų samdyti aukšto kalibro žurnalistus, sąžiningai ir nešališkai atliekančius savo darbą. Tokie ribojimai sumažina galimybę redakcijoms uždirbti iš savo darbo - žurnalistikos, o patiems žurnalistams - turėti orią darbo vietą. Padori redakcija gyvena ne iš žurnalistikos, o iš reklamos finansuoja žurnalistiką. Jau dabar pagal galiojančius įstatymus beveik neįmanoma išlaikyti žiniasklaidos priemonės gyvenant tik iš žurnalistikos. NSGK išvados apriboja galimybę žiniasklaidai uždirbti ir visiškai neskatina padorių žiniasklaidos priemonių", - NSGK komiteto siūlymus dėl žiniasklaidos kontrolės kritikuoja Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arūnas Gelūnas.

 

 

DALIS NSGK PASIŪLYMŲ PERSIDENGIA SU JAU DABAR GALIOJANČIA TVARKA.
NSGK siūlo kontroliuoti valstybinio sektoriaus išlaidas veiklos viešinimui, stebėti valstybinio ir privataus sektoriaus užsakymų santykį atskiriems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams ir net svarstyti galimybę nustatytam laikotarpiui viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus už nustatytus pažeidimus įtraukti į „juoduosius sąrašus" valstybės užsakymų atžvilgiu.
„Ir savivaldybių, ir valstybės įmonių viešieji pirkimai bei valstybės parama žiniasklaidai yra svarbios pajamos. Taip pat svarbu, kad pačios valdžios institucijos nešvaistytų lėšų viešosios informacijos skleidimui, o jas leistų racionaliai. Jau dabar pagal galiojančius įstatymus nuolat etiką pažeidžianti redakcija nustoja būti skatinama valstybės ir metus laiko negali dalyvauti viešuose pirkimuose, NSGK čia nesiūlo nieko naujo. Apribojimai neleidžia gyventi padoriai žiniasklaidai, o toks NSGK siūlymas yra perteklinis ir persidengia su jau galiojančia tvarka", - stebisi E. Gentvilas.

 

 

VIDAUS ETIKOS TVARKOS TAISYKLĖS REDAKCIJOSE NEVEIKIA
Politiko manymu, skaudžiausia žurnalistams yra tai, kad nors redakcijoms privaloma turėti vidaus etikos tvarkos taisykles, kuriose būtų užtikrintos žurnalistų teisės ir laisvės redakcijose, dalis redakcijų tokių taisyklių neturi. NSGK tyrimo išvadose siūlo išnagrinėti, ar viešosios informacijos rengėjai vykdo reikalavimą vidaus dokumentais nustatyti žurnalistų apsaugą nuo galimo jų teisių suvaržymo ir prireikus numatyti priemones tokios apsaugos veiksmingumui užtikrinti.
„Turėti vidaus etikos taisykles redakcijose privaloma, tačiau redakcijos neturi jokios atsakomybės, jei tokių taisyklių nėra. Žurnalistų apsauga nuo to, kad būtų skatinami „blogiems darbams" neveikia. Jei žurnalistas yra verčiamas piktnaudžiauti savo pareigomis ne siekdamas naudos sau, o verslo subjektui, atsakomybę turi turėti žmonės, kurie jį išnaudojo siekdami naudos. Juk toks žmogus dažnai dirba ne sau ir kartais neturi šansų atsisakyti „padėti" darbdaviams - jam gali grasinti ne tik išmesti iš darbo, bet dar ir sugadinti karjerą. Dabar ši įstatymo nuostata visai neveikia", - sako A. Gelūnas.

 

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.


Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-06-26 11:18
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media