2018 m. rugsejo 21 d., Penktadienis

Savaitės tema

*print*

Viešas kreipimasis dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų dienraštyje „Lietuvos rytas“

2018-09-13
 
Visuomenės informavimo etikos komisija, skelbdama šį viešą kreipimąsi, siekia atkreipti redakcijos ir skaitytojų dėmesį, kad atsakymo teisės užtikrinimas tapo rimtu iššūkiu dienraščiui „Lietuvos rytas". Daugiau kaip pusė nustatytų etikos pažeidimų susiję su tuo, jog redakcija nesuteikia galimybės neigiamai kritikuojamiems asmenims atsakyti, paaiškinti, patikslinti informaciją.
Visuomenės informavimo etikos komisija 2018-09-04 posėdyje svarstė klausimą dėl UAB „Lietuvos rytas" priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų kategorijai. Šiai kategorijai gali būti priskiriama tuo atveju, jeigu per vienerius metus ta pati visuomenės informavimo priemonė arba tas pats viešosios informacijos rengėjas pripažįstamas pažeidusiu visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus.
Buvo svarstytos šios „Lietuvos ryto" publikacijos:
- „Naujas „žaliojo" politiko skydas - raguoti žvėrys" (2017-05-06, autorės R. Karmazaitė ir A. Martišiūtė),
- „Blaivioji šventė - tik su prievaizdo bizūnu" (2017-07-11, A. Dumalakas),
- „Politiko žmona slepia tikrąją jausmų dramą" (2017-02-18, K. Nastopkaitė),
- „Suktas politikas slapta kūrėsi rojų Ispanijoje" (2017-02-04, R. Karmazaitė),
- „Dėl Ispanijos griuvęs politikas vėl klumpa" (2017-02-09, T. Ignatavičius).
Svarstydama „Lietuvos ryto" publikacijas, kurių pagrindu leidinys gali būti priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų kategorijai, Komisija akcentavo, jog, įgyvendinant teisę gauti ir skleisti informaciją, privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves, o atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina siekti teisingos jų pusiausvyros.
Komisija vertino, jog:
- publikacijose keturis kartus pažeistas Kodekso 20 straipsnis, nustatantis pareigą suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją;
- pažeistas 5 straipsnis, nustatantis pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę, ypač kai informacija prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais;
- pažeistas 30 straipsnis, nustatantis, jog žinios apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo gali būti skelbiamos, kai jos susijusios su viešuoju asmeniu, yra svarbios visuomenei arba fiksuojamai teisės pažeidimai ar nusikalstama veika;
- pažeistas 45 straipsnis, nustatantis, jog, skelbiant asmeninio pobūdžio laiškus privalu gauti laiško autoriaus ir adresato sutikimą;
- visos svarstomos publikacijos susijusios tematiškai;
- publikacijos susijusios su vienu viešu asmeniu, politiku, politinės partijos lyderiu, jo aplinka ir veikla;
- viešasis interesas apima reikalą žinoti apie politikų turto kilmę, pajamų šaltinius, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jų priimamiems sprendimams;
- publikacijose atskleista faktų, kurie pasitarnauja didesniam viešumui ir skaidrumui ir atitinka visuomenės teisę žinoti, gauti informaciją, skatina diskusijas;
- viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės nei privačių asmenų, o viešų asmenų pakantumo kritikai laipsnis turi būti didesnis, ypač tolerantiškesni kritikai turi būti politikai;
- viešųjų asmenų skundžiamų publikacijų gausa gali liudyti tokios tolerancijos stoką, o gal ir siekį įtraukti visuomenės informavimo priemones į skundų nagrinėjimo karuselę.
Komisijos nuomone, žmogaus teisių sąveikos teisingos pusiausvyros kontekste, viešasis interesas šiuo atveju vertintinas kaip aukštesnis tikslas. Remdamasi šiais motyvais, Komisija priėmė sprendimą netaikyti griežčiausios savo kompetencijos ribose sankcijos - nepriskirti UAB „Lietuvos rytas" profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų kategorijai.
Komisija atkreipia dėmesį į netoleruotinus dienraščio „Lietuvos rytas" veikimo būdus. Nusižengdamas vienam iš kertinių žurnalistikos principų - išklausyti antrąją pusę, dienraštis „Lietuvos rytas" demonstruoja nepagarbą visuomenės teisei į nešališką ir teisingą informaciją.
Susirūpinimą kelia ir dienraščio „Lietuvos rytas" mėginimas viešuoju interesu pateisinti neviešų asmenų asmeninio susirašinėjimo turinį. Tokia veikla savo esme labiau panaši į šnipinėjimą, o ne profesionalią žurnalistiką.
Ginčydamas pareigą laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso, dienraštis „Lietuvos rytas" renkasi kelią, kuriame negalioja bendrai sutartos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų profesionalumo taisyklės.
„Lietuvos ryto" vertybinė konstrukcija yra patyrusi rimtų įtrūkių ir deformacijų ir nėra saugi dienraštyje dirbantiems sąžiningiems ir profesionaliems žurnalistams.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 11:32
 
Share |
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

A.a.

2018-09-17 15:09

Geriausia bausmė neskaityti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media