Sukaktys, jubiliejai

Dienos šviesą išvydo antrasis etnokultūros metraščio „Palangos langai" numeris. Jis skirtas Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečiui. Metraštį išleido Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Tai Palangos miesto etninės kultūros plėtros programos priemonė.

Pirmasis metraščio „Palangos langai" numeris buvo išleistas 2018 metais. Jame publikuojamas V. Ziabrevos straipsnis apie Palangos kraštotyrininkų veiklą ir archeologinį rinkinį Palangos kurorto muziejuje, keletas publikacijų apie Palangos progimnaziją ir jos auklėtinius, straipsniai apie Palangos vidurinės mokyklos pedagogo A. Želvio veiklą, E. Adiklienės rankraštiniai darbai apie žolininkę Z. Rūtytę-Kaunienę ir statybininką I. Vilką, palangiškių Vilkų šeimos fotografijos, J. Klietkutės straipsnis apie Palangoje gyvenusią ir kūrusią E. Bucevičienę, straipsniai apie etnografinį ansamblį „Mėguva", Palangos orkestrą ir kitos publikacijos apie Palangą.

Buvo planuota leisti metraštį, tai yra kasmet po vieną leidinį. Tačiau sekančio metraščio numerio teko palaukti ilgiau dėl finansinių problemų. Dabar, Palangos miesto savivaldybei nutarus finansuoti šį leidinį, galime pasidžiaugti jau antruoju „Palangos langų" numeriu. Iš šis, kaip ir pirmasis yra turiningas, informatyvus ir, manau, bus įdomus ne tik Palangos gyventojams, bet visiems, kas domisi Lietuvos istorija, kultūra, mūsų pajūriu, kurortais.

Keletą straipsnių, publikuojamu antrame „Palangos langų" numeryje, aptarsiu plačiau.

Latvijos karo muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas, daktaras Krišs Kapenieks pateikė straipsnį „Palangos valsčius Laisvės kovų laikotarpiu (1918-1920)". Mokslininkas, remdamasis archyvais, į 1921 metų įvykius Palangoje pažvelgė per latviškos istoriografijos prizmę ir taip atskleidė daug nežinomų faktų apie Palangos valsčių, kai jis dar priklausė Latvijos Respublikai. Straipsnį iš latvių kalbos išvertė Rasma Sabaliauskienė.

Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė paskelbė straipsnį „Palangos savivaldos raida 1921-1940 m." Jame analizuojamos Palangos savivaldybės kūrimosi aplinkybės. Aprašomi kurorto burmistrai, kiti žmonės, kurie formavo vietinę valdžią, jų priklausomybė įvairioms politinėms partijoms, tautinėms mažumoms. Pirmą kartą skelbiami Palangos valsčiaus ir miesto Tarybų narių sąrašai.

Nežinomų faktų pilna ir lenkų istoriko, daktaro Stanislovo Karvowskio publikacija „Palanga ir Kretinga". Pirmą kartą ji buvo paskelbta lenkų kalba 1913 metais Palangos mylėtojų draugijos išleistame S. Karvowskio leidinyje „Połąga i Kretynga". Straipsnyje pasakojama ir apie sudėtingą palangiškių gyvenimą, pasipriešinimą išnaudojimui. Iš lenkų kalbos išvertė Neringa Ivinskaitė.

Šį kartą metraštis skyrė didesnį dėmesį dvejoms asmenybėms, ir abi publikacijas parengė Palangos bibliotekos darbuotojos. Žinoma Palangos kraštotyrininkė Bronislava Spevakovienė parašė straipsnį „Škotas Džeimsas Jangas Simpsonas ir Palanga" apie Didžiosios Britanijos mokslininką, diplomatą, kurio pastangų dėka pavyko taikiai nustatyti Lietuvos-Latvijos sieną, paliekant Palangą Lietuvai. Dainoros Kaniavienės straipsnis „Prezidento Antano Smetonos viešnagės Palangoje" pasakoja apie šalies vadovo ryšius su Palanga, palangiškiais.

Nematerialaus krašto kultūros paveldo skyriuje publikuojami Monikos Grigūnienės, atstovaujančios Nacionalinio muziejaus Valdovų rūmus, du straipsniai. Pirmas apie palangiškių tautosaką: patarles, priežodžius, sakmes ir legendas, antrasis - apie palangiškių kulinarinį paveldą ir kiek jis yra artimas žemaičių valgiams.

Įdomūs ir palangiškės kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės rašiniai apie Palangos krašto siuvėjus Praną Vainorą ir Bronę Vitkienę, atskleidžiantys ne tik siuvimo amato paslaptis, bet ir tuometinę žmonių gyvenseną.

Daktarė Auksė Noreikaitė iš Vytauto Didžiojo universiteto paskelbė straipsnį „Gyvenimas Palangos ir Rucavos paribyje", kuriame pateikė įdomių faktų apie pasienio gyventojų etninius, tarpetninius santykius, tapatumo riboženklius ir jų reikšmę žmonių buityje, kultūroje.

Metraštyje skelbiami ir trys vilniečio žurnalisto, rašytojo Vytauto Žeimanto straipsniai Palangos tema.

„Kodėl aš, vilnietis taip domiuosi Palanga? Gal todėl, kad dar būdamas mažys su baime kišau galvelę virš kopų, kad pamatyčiau jūrą, o kai pamačiau, pamilau šį kraštą visam laikui. Retą vasarą nebūdavau Palangoje, - sako Vytautas Žeimantas. - O pastaraisiais metais su malonumu dalyvaudavau ir kraštotyrinėse ekspedicijose, vykusiose Palangoje. Taip susikaupė daug medžiagos, kuria dabar galiu pasidalinti su „Palangos langų" skaitytojais".

Vytautas Žeimantas straipsnyje „Palangos oro uostas: pirmieji žingsniai" pasakoja apie tai, kaip 1931 metais prie Palangos buvo įkurtas aerodromas Lietuvos karo aviacijai, kaip karo lakūnai šaudydavo virš jūros. Pasakojama ir 1937 metais įkurtą civilinį aerodromą, apie pirmuosius keleivinius skrydžis „Kaunas - Palanga".

Įdomūs ir Vytauto Žeimanto rašiniai apie Palangos atspindžius senojoje, XIX amžiais periodikoje ir kurorto spaudą, buvusią 1886-1940 metais bei Palangos ir Šventosios vardų paminėjimus Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose, leistuose dar nuo viduramžių.

Leidinys „Palangos langai" gausiai iliustruotas nuotraukomis, archyviniais dokumentais. Tai dar labiau išplėčia galimybes geriau pajusti Palangos istoriją.

„Lyg jūros vėjai šiame krašte keitėsi isrorija. Skaitant straipsnius, skirtus Palangai, jos etnokultūrai, gyvensenai ir papročiams, galima pajusti jos dvelksmą", - rašo leidėjai. Ir su jais negali nesutikti. Lieka tik padėkoti Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojams Aurai Banevičienei, Dainorai Kaniavienei, Kęstučiui Rudžiui ir Bronislavai Spevakovienei už šio metraščio sudarymą ir išleidimą.

 

Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra SRTRF projekto dalis.