2019 m. rugpjucio 19 d., Pirmadienis

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Juozo Tumo-Vaižganto metams - antologija „Čia, kur Nemunas...“

2019-08-04
 
Loreta Nikolenkienė
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Šiais metais minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, tad ir 2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Kunigas, rašytojas, pasirinkęs sau slapyvardžiu senovės lietuvių linų dievą Vaižgantą, XX a. pr. kūrė Vilniuje, gaivino kultūrinį ir pilietinį miesto gyvenimą, telkė lietuvių visuomenę.
Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga šiai garbingai sukakčiai paminėti išleido antologiją „Čia, kur Nemunas..." Joje spausdinami eilėraščiai, proza, publicistika.
Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga yra visuomeninė kūrybinė organizacija, vienijanti provincijoje gyvenančius ir daugiausia apie kaimą rašančius kūrėjus. Ji įkurta 1994 m. sausio 28 d. Iniciatorius ir pirmininkas - žurnalistas Kostas Fedaravičius. 2007 m. sąjunga turėjo 219 narių, susibūrusių į 40 skyrių. Tarp jų yra nemažai žurnalsitų, dirbančių įvairiuose regionuose. Kas 5 metai vyksta narių suvažiavimai. Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga turi kultūros klubą (vadovė Ramunė Palekaitė), leidžia savo narių knygas, almanachus, antologijas. Rengia kultūros ir literatūros šventes „Mes atėjome ir einame", literatūrinius vakarus, susitikimus, kasmet skelbia Geriausios knygos apie kaimą konkursą.
Juozas Tumas gimė 1869 m. rugsėjo 20 d. Rokiškio apsk., Aluotų vlsč., Svėdasų parapijoje, Malaišių kaime. Publicistinius straipsnius pradėjo spausdinti nuo 1890 m., grožinę kūrybą - nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus - pavarde.
Jo kūrybos bruožai: publicistinis pradas, lietuvių tautos būdo, jos kultūros prigimties apmąstymai, vienišo žmogaus jausmų ir etinių nuostatų, aistrų bei valios susidūrimas. Visa tai, kas brangu lietuvio širdžiai.
J.Tumas daug nuveikė žurnalistikoje. 1900 m. pradėjo leisti laikraštį „Žinyčia". 1902-1905 m. kunigaudamas Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje toliau redagavo nelegalius laikraščius. 1907 m. dirbo dienraščio „Vilniaus žinios", 1907-1911 m. laikraščio „Viltis" redakcijose. 1914 m. dirbo „Rygos garso" redakcijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Vilniuje dalyvavo kultūrinėje veikloje, redagavo „Lietuvos aidą". 1919 m. pradėjo leisti laikraštį „Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. persikėlė į Kauną. 1920 m. redagavo laikraštį „Tauta", 1921-1922 m. tęstinį žurnalinį leidinį „Mūsų senovė". Buvo Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos signataras, pirmasis jos pirmininkas. 
1928 m. Lietuvos Respublikos vyriausybė už jo nuopelnus Lietuvai J. Tumą-Vaižgantą apdovanojo Didžiuoju „Lietuvos kunigaikščio Gedimino" I laipsnio ordinu.
Mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune. Palaidotas prie Vytauto Didžiojo bažnyčios, kurios rektoriumi ilgus metus buvo.
Dabar Lietuvos Seimo priimtame nutarime pabrėžiama, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena iš ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų.
J. Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą įgyvendina Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kitos kultūros įstaigos, šalies savivaldybės. 
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos išleistoje, J. Tumo- Vaižganto sukakčiai skirtoje antologijoje „Čia, kur Nemunas..." publikuojamų kūrinių autoriai kilę iš įvairių Lietuvos miestelių, regionų, tad ir daugelio jų kūryboje atsispindi gimtojo krašto vaizdai. 
***
Jurbarkas gražus nuo seno/Prie tų upių glaudžias. -/Ant piliakalnių gyvena/Ainių mintys graudžios. (Stasys Arbačiauskas, Jurbarkas).
***
Dubysa, Minija. Nevėžis ir Šešupė/ Intakais Nemuną maitina -/ Tėviškės krantuose dabinas -/Supama Nemuno lopšyje/ Žvelgia Punia nuo pilies kalno,/ Šilais apglėbusi Strazdinę / Mergelė Marija širdį ramina,/ Lietuvos laisvei dovana šventa. (Ona Briedytė, Šiauliai).
***
Kietaviškės/ Mintys ir viltys ateina iš tolių,/ Vingiuotom pakrantėm Skersės ir Spenglos. /Bus atviros širdys senolių,/ Kol žiburiai žibės ir švytės prie Strėvos. (Onutė Kulbokienė, Elektrėnai).
***
Gimtieji Gargždai/Kaip miela ir gera sugrįžti/Į savo gimtuosius Gargždus./Vilioja čia Minijos vingiai/Šis miestas išliko brangus. (Vytautas Viskantas, Vilnius).
***
„Lietuvą ir lietuvius mylėjau, bet sentimentus jiems jau iškalbėjau savo raštuose - prašom pasiskaityti ir bus vis tiek, ar aš tebesu, ar nebesu" . Vaižgantas.
Bibliotekose, įvairiuose kultūros renginiuose dažnai vyksta Vaižganto kūrybos skaitymų ciklai, organizuojamos popietės, paskaitos, parodos, tad susitikimų, skirtų Vaižganto kūrybiniam palikimui, jo asmenybės sklaidai, šiais metais dar bus gausu.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-08-04 15:03
 
Share |
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

pastabi

2019-08-13 02:47

LRS iš viso tapo nesuprantama organizacija -- apie Vaižganto metus nei bum bum. O galėtų LRS klubas suburt Vaižganto premijos laureatus ir apvažiuot Lietuvos mokyklas, bibliotekas

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2019-08-10 11:24

Kaimo rašytojai nuvalė nosį Lietuvos rašytojų sąjungai...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Bagdonas

2019-08-08 10:33

Norisi pasveikinti Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narius, išleidusius antologiją ir taip prasmingai pagerbusius mūsų garsųjį kraštietį Juozą Tumą-Vaižgantą. Dėkojame. Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus labai norėtų tokią knygą turėti ir muziejuje eksponuoti. Būtų malonu, jeigu padovanotumėte ir atsiųstumėte adresu: Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Kunigiškių kaimas, Svėdasų paštas, Anykščių rajonas, LT 29340. Iš anksto dėkojame.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media